1 nuotr.Dronams zujant danguje, daugelis oro uostų sustiprino saugumo priemones, kad apsaugotų oro eismą, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą, o pastaruoju metu Rusijos įvykdyti įsibrovimai į oro erdvę kelia didelį nerimą.
Chaosas virš galvos
Šią savaitę dronai skraidė virš kelių Danijos oro uostų, tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo. Danijos ministrė pirmininkė incidentus pavadino „hibridinėmis atakomis“.
Danijos karinei žvalgybai kol kas nepavyko nustatyti, kas už tai atsakingas, tačiau pareigūnai sakė, kad kaltininkė gali būti Rusija. Maskva tai neigia.
Norvegijos pareigūnai pranešė, kad trečiadienio vakarą Oslo oro uosto neskraidymo zonoje perėmė užsienio operatoriaus pilotuojamą droną.
Komerciniai dronai atsirado šio amžiaus antrajame dešimtmetyje ir greitai paplito. Tačiau šie stebėjimo iš paukščio skrydžio įrenginiai gali kelti grėsmę.
Dronai yra vienas svarbiausių ginklų Rusijos kare Ukrainoje, abi šalys juos naudoja smūgiams užnugaryje.
Net ir maži pramoginiai dronai gali būti paversti mirtinais ginklais, įtaisius juose sprogmenis. Oro uostai susiduria su iššūkiu apsaugoti lėktuvus.
2018 m. Londono Gatviko oro uostas turėjo atšaukti daugiau nei 1000 skrydžių, kai per tris dienas virš jo praskrido daugybė dronų. Jų kilmė nėra galutinai nustatyta.
Aptikti ir neutralizuoti
Paprastai oro uostai naudoja keletą priemonių žemai skrendantiems dronams aptikti, įskaitant radarus, akustinį aptikimą ir vizualinį stebėjimą.
Jei dronas pernelyg priartėja, mėginama jį neutralizuoti.
Viena iš galimybių – sunaikinti droną ore lazerio spinduliu. Tačiau krintančios nuolaužos gali sužaloti žmones ar padaryti žalos ant žemės.
Kitas sprendimas – pasitelkti greito veikimo saugumo dronus su tinklais įsibrovėliui perimti.
Dažniausiai naudojamas būdas – blokuoti drono signalą ant peties tvirtinamu signalo slopinimo įrenginiu. Tačiau šis metodas nėra 100 proc. veiksmingas.
Rusija ir Ukraina nuo pat karo pradžios 2022 m. plėtoja trikdymo būdus.
Technologijos tobulėja
„Signalo trikdymo įrenginio koncepcija yra tokia, kad nukreipus jį į droną, šis kybos vietoje“, kol išsikraus jo baterija ir jis nusileis, sakė aviacijos saugumo konsultantas ir aviacijos ir kosmoso pramonės žurnalo „Air et Cosmos“ redaktorius Xavier Tytelmanas.
"Problema ta, kad rusai ir ukrainiečiai perdarė vidinę programinę įrangą – dabar, kai trikdomas signalas, dronas kyla į viršų, kol išeina iš trikdymo įrenginio veikimo zonos“, – sakė jis.
Kai kuriuos dronus dabar galima užprogramuoti pasiekti taikinį ir toliau skristi iki smūgio, net jei jų GPS signalas yra sutrikdytas.
Net kai oro uostai mėgina prisitaikyti prie grėsmės, paprastai jie imasi veiksmų tik prieš komercinius ir privačius dronus. Pažangesni dronai, įskaitant karinius, yra ginkluotųjų pajėgų atsakomybė.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje civilinės aviacijos administracija DGAC teigė, kad ji kartu su oro transporto administracija yra atsakinga už „lengvųjų dronų aptikimą ir neutralizavimą“, o kalbant apie pažangesnius dronus, „Prancūzijos oro erdvės apsauga yra ginkluotųjų pajėgų ministerijos atsakomybė“.
Ginkluotosios pajėgos gali panaudoti žemė-oras raketas, sraigtasparnius ar naikintuvus, kad atremtų dronų keliamą grėsmę. Tačiau šalutinės žalos ant žemės rizika laikoma per didele, nebent dronas gabentų sprogmenis.
