Bijodami rusų, lenkai skuba į karinius kursus

G.Vavžinkievičius patikslino, kad iki metų pabaigos karinius mokymus pabaigs apie 40 tūkst. savanorių. 2022 m. šis skaičius siekė tik 16 tūkst. žmonių. Karinių kursų lankymas yra savanoriškas, o vėliau juos išklausęs asmuo gali tęsti profesinę karo tarnybą arba stoti į teritorinės gynybos pajėgų būrius.

Vienas iš objektų, kuriame mokomi savanoriai, yra tankų poligonas netoli Branevo miesto. Ten Lenkijos kariuomenė treniruotėms naudoja Pietų Korėjos gamybos tankus K2. 2022 m. buvo įsigyta 180 šių kovos mašinų. Viena iš kursus išklausiusių agentūros pašnekovių nurodė, kad taip nori pasiruošti naujai realybei.

Nuo Rusijos intervencijos į Ukrainą pradžios 2022 m. respublika daugiau nei dvigubai padidino išlaidas gynybai: nuo 2,2 proc. BVP iki 4,7 proc. šiemet.

„Tai - didžiausios karinės išlaidos tarp 32 NATO šalių, gerokai lenkiančios tokias Europos valstybes kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė", - rašo „Reuters".

2024 m. palei Kaliningrado ir Baltarusijos pasienį Lenkija pradėjo statyti 640 km ilgio įtvirtinimų sistemą „Rytų skydas". Ji apims prieštankinių „ežių", pažangių stebėjimo ir elektroninių karo sistemų įrengimą.

Be to, respublika užsiėmė savo kariuomenės modernizavimu, daugiausia dėmesio skirdama mobilumui, oro gynybos sistemoms ir logistikai. Šalies ginkluotąsias pajėgas sudaro 216 tūkst. žmonių. Varšuva tikisi per ateinančius 10 metų šį skaičių padidinti trečdaliu. Tačiau tam gali trukdyti dvi problemos: populiacijos mažėjimas ir senėjimas. Be to, skirtingai nei Rusija, dauguma Europos kariuomenių negali pasigirti rezervistų skaičiumi, o tai užsitęsus konfliktui grėstų dideliais nuostoliais.

Šiuos nuogąstavimus netiesiogiai patvirtino Lenkijos gynybos ministerijos vadovo pavaduotojas Cezarsis Tomčykas (Cezar Tomczyk). Pokalbyje su „Reuters" jis pripažino, kad nepaisant pažangių karinių technologijų plėtros, svarbiausi išlieka patys elementariausi dalykai: degalai, amunicija ir žmonės.

Vasarį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie naują savanoriškos karinės ir civilinės gynybos programą, kuri prasidės kitais metais. Tikslas - iki 2027 m. apmokyti 100 tūkst. savanorių.

O štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) pareiškė, kad saugumo garantijų Ukrainai suteikimas turėtų atgrasyti potencialų priešą, tačiau Europos šalys nėra pasirengusios galimam karui.

„Daroma prielaida, kad kai kitą kartą Rusija bandytų ką nors padaryti Ukrainai, mes galėtume pradėti karą su ja. Man tai skamba nelabai įtikinamai. Jeigu norite pradėti kariauti su Rusija, galite tai padaryti šiandien, bet aš nematau savanorių. Tarptautiniuose santykiuose nėra nieko pavojingesnio už nepatikimų garantijų teikimą", - interviu „The Guardian" pabrėžė ministras.