1 nuotr.Berlynas, kadaise padalytas į dvi dalis ir tapęs Šaltojo karo simboliu, sekmadienį paminėjo 36-ąsias sienos griuvimo metines. Ceremonija vyko Bernauerio gatvėje, kuri buvo padalyta į dvi dalis, 1961 m. pastačius Berlyno sieną.
„Berlyno sieną nugriovė drąsūs piliečiai, trokštantys laisvės ir vienybės“, – sakė Berlyno meras Kaius Wegneris, dalyvavęs 1989 m. lapkričio 9 d. vykusio sienos griuvimo minėjime.
„1989 m. rudens įvykių prisiminimas įpareigoja mus prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo Berlyno sienos fondo direktorius Axelis Klausmeieris.
Apsilankęs prie rožėmis papuošto sienos memorialo, jis sakė, kad tai įpareigoja žmones būti tolerantiškus, ginti demokratiją, laisvę ir žmogaus teises bei palaikyti taikaus sambūvio svajonę.
Berlyno siena 28 metus skyrė miestą į rytų ir vakarų. 1989 m. rudenį masinės demonstracijos sukėlė tokį spaudimą buvusios Rytų Vokietijos vadovybei, kad lapkričio 9 d. ji savo piliečiams atvėrė uždaras sienas.
Tą vakarą dešimtys tūkstančių žmonių perėjo iš Rytų Berlyno į vakarų pusę. Dėl to taip pat buvo panaikinta Vokietijos vidaus siena, skyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją.
Berlynas dabar pirmą kartą švenčia šią sukaktį Berlyno laisvės savaite, kuri truks iki lapkričio 15 d. 80 vietų vyks apie 130 konferencijų, kultūrinių renginių ir pokalbių su liudininkais.
Atidarymo renginyje, pavadintame Pasaulio laisvės kongresu, dalyvavo apie 200 disidentų iš daugiau nei 50 autokratiškai valdomų valstybių. K. Wegneris atidarydamas kongresą kalbėjo, kad Berlyno istorija parodė, jog laisvės ir demokratijos troškimo negalima nuslopinti.
