Birželio pradžioje buvo pradėti sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijos darbai.
Sutinku, kad šiai, gausiai turistų ir vilniečių lankomai vietai, reikėjo remonto, tačiau žvelgiant į jos pertvarkos vizualizaciją apimdavo negera nuojauta, kad ji taps ne jaukiu, žaliuojančiu skveru, o dar vienomis betono džiunglėmis.
Na taip, vizualizacijoje medžiai pažymėti, bet stebint „gerąją" statybų darbų praktiką Vilniuje, nesunku pastebėti, jog brandūs medžiai vykdant statybas „netyčia" nukertami arba įspaudžiami į tokius „aptvarus", kad netrukus nudžiūva patys.
O tuomet vietoj jų sukišami menkaverčiai ir toli gražu ne visada prigyjantis krūmeliai. Formaliai tai irgi augalai, bet realiai nei jie pavėsį suteikia, nei estetinį pasitenkinimą. Užtat savivalda gali viešai džiūgauti ir girtis, kaip ji esą apželdino miestą.
Pradėjus gatvės rekonstrukciją, viešumoje pasirodė nuotraukos, kuriose užfiksuoti šioje gatvėje stovėjusių, bet po Antrojo pasaulinio karo nugriautų, pastatų pamatai.
Kiek žinau, Turkijoje, Italijoje, o gal ir kitose šalyse, senamiesčiuose senovinius pamatus užkonservuoja ir uždengia storu stiklu, kad jie liktų matomi. Tai tiek pagyvina bendrą senamiesčio vaizdą, tiek tampa papildomu traukos objektu turistams.
Manau, kad toks pats sprendimas puikiai tiktų ir Vilniaus Vokiečių gatvei, tik, kyla pagrįstų abejonių, ar Valdukui B. ir jo šaikai užteks fantazijos tokią idėją įgyvendinti.
Kodėl taip sakau? Viena vertus, valdančioji Vilniaus koalicija, kuriai priklauso ir buvęs meras Remigutis Š., ne kartą įrodė, kad į Lietuvos istoriją jiems nusispjauti. Kita - kiek skaitau apie gatvės rekonstrukciją, informacijos, jog senieji pamatai taps dar vienu istoriniu lankytinu objektu, niekur nerandu.
Labai nenustebčiau, jeigu jie netrukus bus vėl užkasti arba, kas irgi įmanoma, demontuoti ir „netyčia" atsidurs kokio nors privataus namo kieme.
Ar visgi sveikas protas bent kartą nugalės ir sostinė „susigrąžins" dar dalelę sovietmečiu taip pat nevertinto savo senamiesčio?