Prieš porą metų rašiau apie tai, jog dalies ministerijų darbuotojai įprato dirbti „mišriu grafiku", todėl darbo vietose pasirodo kaip jauni mėnuliai, nes esą tvarkingai dirba iš namų.
Tuomet buvo keltas natūralus klausimas - kodėl mes, mokesčių mokėtojai, turime mokėti už tuščių patalpų, kuriose vis tiek niekas nebūna, išlaikymą? Aiškaus atsakymo taip ir negavau.
Pastaruoju metu klausimų dėl dirbančiųjų valstybiniame sektoriuje kilo dar daugiau.
Žiūrint formaliai, galima būtų sutikti su tuo, kad asmuo dirba iš ten, kur jam patogiau, tačiau kalbant apie valstybinį sektorių yra keletas „bet".
Pirmiausia, redakcija gauna nemažai skaitytojų nusiskundimų, kad jiems niekaip nepavyksta patekti pas reikiamą valdininką arba ilgai reikia laukti atsakymų į užklausas.
O socialinių tinklų vartotojai atkreipė dėmesį, jog „teisingųjų" rengiamose protesto akcijose, kurios vyko darbo dienomis ir darbo valandomis, susirinko daug darbingo amžiaus viešojo sektoriaus žmonių.
Galiausiai, pastebėjau, jog ir sporto klubuose standartinėmis darbo valandomis netrūksta tokios publikos.
Ir kažkaip sunku patikėti, kad tai būtų paskaitas galintys praleidinėti studentai, sėkmingi verslininkai ar, tarkim, bedarbiai, kuriems kiekviena diena - šeštadienis.
Tad padėliojus taškus ant „i", apima negera nuojauta, kad valdininkai, kurie turėtų dirbti, nes iš mūsų mokesčių gauna algą, užuot tai darę, laiką leidžia akcijose, sporto salėse ar kokioje Graikijoje po palme.
Todėl ir atsakymai vėluoja, ir žmonėms tenka laukti dienų dienas, kol bus priimti.
Taip būti neturėtų, todėl Darbo inspekcija, kuri džiaugiasi radusi nelegalų statybose ar siuvimo sektoriuje, turėtų imti tikrinti ir valstybinių įstaigų klerkus.
Ar jie tikrai darbo metu dirba, ar nepiktnaudžiauja vadinamuoju mišriu grafiku, ar tinkamai ir laiku atlieka darbus.
Rezultatai, manau, nustebintų...