Pastaruoju metu daug bendrauju su Lietuvos žmonėmis ir nuolat girdžių tą pačią nuomonę - vyriausybių, būtų tai ankstesnė, kuriai vadovavo Ingrida Šimonytė, tiek dabartinės, vadovaujamos Ingos Ruginienės, komandų ugdyme bei auklėjime žiojėja akivaizdžios spragos.
Panaši nuomonė išsakoma ir apie didžiąją dalį seimūnų.
Problema - akivaizdi, o jos sprendimas, ganėtinai paprastas - tereikia privaloma tvarka sėdintį Daukanto aikštėje, buvusios ir esamos vyriausybių narius, išskyrus Teisingumo ministerijos komandą, bei didžiąją dalį Seimo narių pusmečiui grąžinti į lopšelius-darželius.
Toks žingsnis Lietuvai duotų daug ir apčiuopiamos naudos. Pirmiausia būtų sutaupytos nemažos biudžeto lėšos, nes kol politikai kartotų ugdymo kursą darželiuose, jokios algos nei jiems, nei jų padėjėjams nebūtų mokamos.
Žiūrint toliau, visiems tiems, mėgstantiems garsiai šūkauti iš aukštų tribūnų, būtų išaiškinta, kad pinigai yra uždirbami, o ne gaunami, todėl valstybei privalu rūpintis ne biurokratais ar užsienio kapitalo įmonėmis, o vietos verslininkais, kurie turi įmones šalyje ir čia moka mokesčius.
Taip pat politikieriai pagaliau sužinotų, jog norint kažko pasiekti santykiuose su kitomis šalimis reikia ne kristi ant žemės ir isteriškai šaukiant makaluoti kojytėmis bei rankytėmis ar svaidytis ultimatumais, o kalbėtis. Ramiai, dalykiškai, be isterijų.
Taip pat didžiajai daliai tų, kuriuos išlaikome mes, būtų priminta, jog darbo diena net ir valdiškose įstaigose, kaip kad pamaina darželyje, trunka nuo maždaug 8 val. ryto iki 16.30 - 17 val. vakaro, o ne tiek, kiek jie patys sugalvoja.
Nes dabar, kaip rašiau anksčiau, ne retas klerkas mūsų apmokamas darbo valandas leidžia kur tik nori, bet ne savo darbo vietoje.
Politikierių tėvai, o gal ir seneliai, tinkami jų ugdymu nepasirūpino, todėl šiandien turime tokią vidaus ir užsienio politiką, nuo kurios šiaušiasi plaukai.
Todėl, sakyčiau, laikas imtis iniciatyvos ir politikierių ugdymą pradėti nuo praleistos grandies - lopšelių-darželių.
Nes gana yra gana.