1 nuotr.Gyvename keistais laikais, kai dažnas politikierius ar visuomenės veikėjas pasijaučia didžiu karvedžiu, kurio sprendimai - esą esminiai ir labai svarbūs ne tik jam, bet ir visai likusiai valstybei.
Tarkim prezidentas Gitanas Nausėda tikrai į istoriją pateks todėl, kad skubėjo atimti pilietybes ir apdovanojimus iš žmonių, kuriems jis jų nesuteikė.
Tiesa, dėl šito dabar vyksta teismai, bet argi kam tai įdomu? Svarbu juk „parodyti stuburą" ir „pademonstruoti vertybinę politiką".
Nuo šalies vadovo stengiasi neatsilikti ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, perspėjęs, kad muziejus ketina nebeskolinti meno kūrinių Vyriausybei ir Premjerės rezidencijai.
Tai yra, valstybinės įmonės darbuotojas, kuriam valstybė moka atlyginimą, viešai pareiškia, kad valstybei neleis naudotis jos pačios ištekliais.
Ir po tokio pareiškimo jis toliau ramiai užima šias pareigas...
Matant tai, nenuostabu, kad kažkodėl nacionaliniu transliuotoju vadinamas LRT, kuriam vadovauja „vienintelė ir nepakeičiama" Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, leido sau pareikšti, kad nekvies į tiesiogines laidas „Nemuno Aušros" lyderio Remigijaus Žemaitaičio.
Tiesa, LRT greitai susizgribo ir šį „ultimatumą" atšaukė, bet vien tokia iniciatyva, kai mokesčių mokėtojų išlaikoma kontora norėjo nekviesianti trečios pagal dydį partijos vedlio į eterį, daug ką pasako.
Bet, kaip visada Lietuvoje, be jokių pasekmių.
Kaip nieko nebus ir Nacionalinį stadioną statančiam verslininkui Arvydui Avuliui, kuris viešai pareiškė, kad į šio objekto atidarymą neleis kai kurių politikų. Nes... jis taip nusprendė.
O vėliau „sublizgėjo" krašto apsaugos ministru tapęs Robertas Kaunas. Jis iš buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus atėmė teisę dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis.
Nes... taip reikia.
Matydamas, kas vyksta, pagalvojau - gal ir man ką nors uždrausti arba ką nors atimti?
Nes jeigu galima jiems, tai gal galima ir man?...
