Šią savaitę Vilniuje prasidėjo didžiulis, prestižiniu vadinamas renginys - knygų mugė, pritraukianti daugiatūkstantines minias.
Panašiai turbūt kiek neseniai pritraukė kultūrininkų mitingai prieš buvusį kultūros ministrą, o vėliau mitingai už „žodžio laisvę" ir LRT generalinės direktorės gelbėjimą.
Aiškėja, kad neva demokratijos išsaugojimą kovoję iš tiesų yra cancel kultūros šalininkai.
Įprastai daug metų vykstanti knygų mugė prasidėdavo šalies prezidento, premjero, kultūros ministro sveikinimais. Bet šiemet taip nebus. Dar pernai rudenį Vilniaus knygų mugės organizatoriai viešai paskelbė, kad mugėje nelaukia prezidento Gitano Nausėdos, premjerės Ingos Ruginienės ir kultūros ministro kalbų.
„Kai ignoravote kultūros bendruomenės balsą, prašėte mūsų „pakentėti" ir „palaukti". To paties prašome ir Jus, - kitų metų Vilniaus knygų mugėje ir Muzikos salėje leiskime žodžiui ieškoti žmogaus be Jūsų globos", - skelbė organizatoriai.
Kiek vėliau buvo pranešta, kad mugėje vietos neatsirado ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Arvydo Juozaičio knygos „Tikroji Sąjūdžio istorija" pristatymo renginiui.
Šiemet tokią pačią žinią išgirdo ir rašytoja Eva Tombak, kurios prašymą pristatyti knygą „Nebaigti reikalai: kaip terapinė kultūra klibina tėvų ir vaikų santykius" renginyje atmetė Lietuvos leidėjų asociacija.
Pati autorė tai įvertino taip: „Jei institucijos, kurios šiandien reguliuoja žodžio laisvės ribas, nusprendžia, kad knygai, kritikuojančiai atmetimo kultūrą, geriau neduoti scenos, vadinasi, ji vertinama rimtai."
Matome, kaip cancel kultūra veikia vis plačiau. Niekam nekliūna, kad po jos vėzdu patenka net prezidentas.
Tuo tarpu cancel kultūros akiratyje niekaip neatsiduria tie, kultūrininkai, kurie susiję su Džefrio Epšteino failuose minimų organizatorių verslais.
Šiandien mums tinka, kad elitui netinka Tombak, Ruginienė, Juozaitis, net Nausėda. Jeigu taip ir toliau, kas bus kitas?
Ir kas yra ta grupelė, kuri sudarinėja tą sąrašą pageidaujamų ir cenzūruojamų bei pagal ką jis yra sudaromas?