1 nuotr.Kai tampi vyresnis, nejučia pradedi lyginti kartas.
Lygina jas ir kiti tavo bendraamžiai, kaip buvo tada, kas buvo svarbu tada; ir kaip dabar, kas svarbu dabar.
Galima tai pavadinti sutapimu, bet tikrai labai daug 40-mečių ar 50-mečių akcentuoja, kad daliai jaunimo dabar svarbiausia geras uždarbis ir daug laisvo laiko. Neduokdie užtrukti darbe ar persidirbti...
Štai situacija, ateina žmogus į kavinę kavos - jaunutis darbuotojas į sąsiuvinį kažką aktyviai rašo, jau darosi eilė, o vaikinas vis sako, palaukite dar.
Na ir ką - po 7 minučių išsenka kantrybės taurė, dalis lankytojų tiesiog išeina.
Vadinkite tai kaip norite.
Kita istorija - pasakoja vaikų darželio vadovė apie auklėtojų priėmimą, ką tik mokslus baigusi mergina pradžiai prašo 1500 eurų į rankas. Be patirties. Prisipažino, 2000 eurų per mėnesį būtų normali alga. Vadovė sako nustėrusi. Na, darbas ne iš lengvųjų, - nieko nepridursi.
Kitas darbdavys pasakoja, kaip atėjęs jaunas vaikinas iškart beria reikalavimus, kas jam turi priklausyti, o tik paskui pasakoja apie savo kompetencijas.
Beje, tas darbdavys prisipažino, kad jam svarbiausia net ne kompetencijos, o darbuotojo atsakomybė ir darbštumas. To jis pasigenda dabar.
Prisiklausyti galima visko, ir sutapimais tai irgi galima vadinti, bet štai vyresni taip kalba dabar.
Sako, išlepo tas jaunimas, dabar nori visko ir iškart. Nebevertina tiek duoto praktikos šanso, svarbiausia - uždarbio dydis.
Bet ar gali „pykti", kai gyvename tokiame pasaulyje, kur visi mėgsta lygintis, kuris geresnis, protingesnis, turtingesnis.
Jaunimui, matyt, nėra labai lengva, kai mato, kokios vertybės visuomenėje deklaruojamos. Koks žmogus yra vertinamas. Jaunimui nėra lengva, juk jis technologijų laikais lyginasi su visu pasauliu, o ne su artimiausiu kaimynu.
O gal tiesiog gyvename geriau? Nebemokame suprasti, ką reikia vertinti, o į ką - numoti ranka.
