1 nuotr.Gana žinomas ispanų vaikų raidos specialistas Alvaras Bilbao savo knygoje „Vaiko smegenys paaiškintos tėvams" rašo, kad žmogaus smegenis sudaro racionaliosios, emocionaliosios ir reptilijos smegenys.
Būtent pastarosios yra primityviausia sritis. Tokias smegenis turi ir ropliai, kovojantys dėl išlikimo.
Su vaiku iki vienų metų nėra prasmės „ginčytis", jei mažylis pavargęs, išalkęs, - tiesiog nedelsdami patenkinkime jo poreikius. Toks žmogutis dar vadovaujasi reptilijos ir emocinėmis smegenimis.
Tik trečiaisiais vaiko gyvenimo metais pradeda dominuoti racionaliosios smegenys. Vaikas darosi sukalbamesnis, gali valdyti pagrindinius instinktus.
Bet štai pažvelgus į mūsų Seimą, Vyriausybę, būna, susidaro įspūdis, kad niekaip neišaugama iš tų vienų metų. Te neįsižeidžia jie. Koją vis dar kiša tos nelemtosios (bet labai svarbios išlikimui) reptilijos smegenys...
Nebemoka valdytis, prilaikyti liežuvio už dantų. Pagrindinis tikslas - kova. Dėl išlikimo. Todėl čia „tinka" ir patyčios, ir pyktis. O juk politikos studentams nuolat mojuojama žodžiu „diplomatija", geras politikas - diplomatiškas, taktiškas.
Amerikiečių politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Henris Kisindžeris yra pasakęs, kad 90 proc. politikų yra kalti dėl likusių 10 proc. blogos reputacijos.
Tokią mintį galime interpretuoti labai įvairiai, tačiau aišku viena - atsakomybę turime prisiimti visi.
Nors gyvenime kalbame dažniau apie finansines krizes, tiesa yra ta, kad politinė moralė jau seniai išgyvena didžiulę krizę.
Ir kaip iš jos išsikapstyti, - nežinia. Bet galima. Nėra tik gerų ar tik blogų politikų, matyt, yra politikai, kuriems svarbiau - jie patys, bet ne visuomenė.
Vis dėlto racionaliosios smegenys geriau.
