1 nuotr.Anądien sutinku pažįstamą, klausia: ar matei, kaip prezidentas Nausėda feisbuke pasveikino žmones su Kalėdomis? Na, taip. „Laimingų šv. Kalėdų!"
Sutiktasis toliau man porina, bet tu pamanyk, tik tiek tepasakė. O štai prezidentė Grybauskaitė gražiau pasveikino, jaukiau.
Neiškentusi pažįstamui ironizuoju, dėl to dabar dramos ir remarkos internautų pasaulyje, kaip baisu Lietuvoj?
Įsivaizduok, ateina tavo kolega ir sako „labas rytas", ateina kitas - „labas, kaip tavo nuotaika, kaip gražiai atrodai!", tai dabar šauksi visam kolektyvui, kad tavo vienas kolegų yra lūzeris, nes tik „labas rytas" geba pasakyt?
Atšauna: bet tu nelygink paprasto žmogaus ir prezidento! Tai ir nelyginu. Jūs patys dabartinį prezidentą seniai sulyginę su žemėmis, ir leidžiate sau laidytis šlykščiais epitetais. Vaizduodami labai kultūringus, išsilavinusius...
Šioje interneto, komentarų, patiktukų eroje smaginamasi, kad štai vienas prezidentas nevykėlis, kitas - pats šauniausias.
Įvertinus šių dienų kontekstą, kai net prieš šventes dalis tautiečių susipyko šeimose ar draugų būryje, kuris čia privalėjo/neprivalėjo dalyvauti protestuose, kuris čia besmegenis vatnikas, o kuris - politikos ir visuomenės procesų visažinis, - iš tiesų darosi baisu.
Kur mes taip nueisim? Vienodai mąstančių niekada nebuvo ir nebus, bet kur - versle, politikoje svarbiausia ne vienodas mąstymas, o kompromisas.
Šiandien gali susidaryti toks įspūdis, kad valstybė griūva, kad nebeturime nei valdžios, nei politinių lyderių, nei prezidento.
Nuolat deklaruojamas nesaugumo jausmas, susiskaldžiusi visuomenė geriausia dovana priešui.
Ar mes norime jam pataikauti?
