Nors esu žurnalistas, tik iš žiniasklaidos sužinojau, kad man panosėje, Jeruzalės rajone, Ateities g. 12, visai šalia Jeruzalės „Norfos" esančioje katilinėje po trejų metų deginamas dujas pakeis biokuras.
Nei savivaldybė, nei seniūnija, nei seniūnaitija nesiteikė apie tai pranešti vietos gyventojams, iš kurių, beje, ima mokesčius (ne tik valstybė, bet ir savivaldybė).
Oro ir triukšmo vertinimo ataskaitose teigiama, kad prieš dvejus metus į objektą dienos metu atvykdavo 5 lengvieji automobiliai, priklausantys katilinės darbuotojams, bei 30 kitų lengvųjų automobilių.
O dujinę katilinę rekonstravus į biokuro, į jos teritoriją dienos metu atvyks 40 sunkiųjų autotransporto priemonių, vežančių biokurą, bei 1 transporto priemonė, išvežanti pelenus.
Tad visų pirma padidės triukšmas, transporto spūstimis garsėjanti teritorija bus dar labiau apkrauta transportu.
O svarbiausia, kada elektrinė buvo kūrenama dujomis ir aplinkos neteršė.
Biokuras yra kitokio pobūdžio kuras, jį sudeginus į aplinką patenka sveikatai pavojingos kietosios dalelės.
Taip, biokuras kainuoja pigiau. Tačiau ar dėl to reikia kenkti gyventojų sveikatai?
Suprasčiau, jei katilinė būtų kur nors užmiestyje arba mažai apgyvendintoje miesto teritorijoje. Tačiau aplink minėtą katilinę gyvena tūkstančiai žmonių. Be to, abejoju, ar gyventojams šildymo sąskaitos sumažės.
Vilnius didžiuojasi esantis žalioji sostinė. Kiša milijonus į netaršias viešojo transporto priemones (tiesa, pinigus atsiims iš klientų per klaikiai pabrangusius bilietus).
Tačiau kita ranka ta tarša didinama. Kur čia tas „žalumas", kuriuo didžiuojamasi?
O gal reikėtų pastatyti biokuro katilinę Europos aikštėje, šalia Vilniaus miesto savivaldybės pastato?
Manyčiau, kad tada jau ir sostinės politikai pradėtų garsiai rėkauti, kad papildoma tarša nėra pageidautina.