1 nuotr.Stebėdamas, kaip energija ir skambiais pareiškimais taškosi krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, nejučia prisiminiau, kad dar visai neseniai jis ministru nebuvo.
Ir kad šalinant ankstesnį ministrą Arvydą Anušauską buvo kilęs nemažas triukšmas.
Dabar jau tylu, daugumoje žiniasklaidos priemonių tik L.Kasčiūno pareiškimai ir skamba, o paaiškinimų - nesigirdi. Tyla - gera byla, - tokios pozicijos laikosi politikos grietinėlė. Iš tiesų demokratine save vadinančioje visuomenėje po skandalų tyla neturėtų būti gera byla.
Čia nekeliu klausimo, ar A.Anušauskas išties nusipelnė pašalinimo. Nežinau, nes premjerė tik kažką neaiškiai paniurnėjo - atseit viskas lyg ir neblogai, bet norisi dar geriau.
Kas iš tiesų nutiko, neaiškino nei premjerė, nei jos bendražygiai. Nesiimu spręsti ir to, ar A.Anušauskui vertėjo kalbėti apie bandymus korumpuoti krašto apsaugos sistemą. Iš kur man žinoti, jei šį klausimą visi jau baigia užmiršti, atsakingos institucijos tyli. O juk turėtų būti kažkokia reakcija - smūgis korumpuotiesiems arba, priešingu atveju, bent sprigtas eksministrui.
Ir taip nuolat - skandalas kyla, visi aplink parėkia kokią savaitę ar dvi, o tada - tyla. Negeroji mūsų valstybės byla.
Jei skandalas kyla, kažkas turbūt yra kaltas. Bet ne, pas mus kaltųjų paieškos greitai baigiasi, tyla vėl nugali. Ypač per šią kadenciją, kai valdžia turi tvirtą nuomonės formuotojų užnugarį.
O juk taip norėtųsi, kad premjerė atvirai rėžtų: tą ir tą pridirbo A.Anušauskas.
Arba eksministras rėžtų: tas ir tas landžiojo su kyšiais ar bent užuominomis į juos.
Vietoj to visi saugiai išsislapsto po urvelius, net ir tie, kurie turėtų jaustis nuskriausti, jausti poreikį parėkti.
Rėkti negalima, ne tokios čia žaidimo taisyklės. Svarbiausia taisyklė - kad tik „runkeliai" nieko nesužinotų.
