Prokurorai tirs gausų vakcinų įsigijimą – teko sunaikinti dozių už 46,5 mln. eurų

Įvykdytas nusikaltimas?

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo – siekiama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant, nebuvo padaryta nusikalstama veika. 

Kaip trečiadienį informavo prokuratūra, toks sprendimas priimtas susipažinus su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro iniciatyva atlikto tyrimo medžiaga ir 2024 m. gegužės 13 d. priimtu šio prokuroro motyvuotu nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pernai pradėto šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuva vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Jos pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal proporcingumo principą EK paskirtą vakcinų kiekį. 

Pasirašiusi atitinkamas sutartis su EK ir vakcinų gamintojais Lietuva įsigijo virš 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytiksli sunaikintų vakcinų vertė – 46,5 mln. eurų.

Kalba apie bendradarbiavimą

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro sprendimas nesikreipti į teismą Lietuvoje su civiliniu ieškiniu motyvuojamas tuo, kad vakcinos buvo įsigytos ir pristatomos pagal EK sudarytas sutartis su gamintojais taikant Belgijos teisę ir nenustačius kitų teisinių pagrindų inicijuoti civilinės teisenos procesą. Tačiau nutarime taip pat nurodyta, kad nustatytas tyrimo metu aplinkybes tikslinga įvertinti galimai padarytų nusikalstamų veikų aspektu.

Sveikatos apsaugos ministerija „Vakaro žinioms“ komentavo, kad nuo pernai gruodžio geranoriškai bendradarbiavo su Generaline prokuratūra dėl vakcinų įsigijimo, atsakydama į kylančius klausimus ir pateikiant visus reikalingus duomenis bei dokumentus: „Pasikeitus statusui ir toliau planuojame tęsti bendradarbiavimą su prokuratūra.“ 

Tačiau į klausimus apie politinę atsakomybę bei papildomą vakcinų užsakymą neatsakė. 

Mato farmacininkų įkaitę 

Sveikatos teisės institutas (STI) dar 2022 m. vasarą iniciavo kovai su pandemija skirtų finansų tyrimą ir ne kartą nesėkmingai beldėsi į teisėsaugos institucijų duris. Ši medicinos, teisės ir kitų sričių specialistų komanda taip pat kėlė klausimą, kas neša politinę atsakomybę už galimai neracionalaus vakcinų kiekio įsigijimą ir panaudojimą. 

Kaip tvirtino STI, jos ekspertai išsiaiškino, kad Lietuva, sutikdama su EK pasiūlymu pirkti vakcinas nuo COVID-19 centralizuotai, per EK, kuri ir susitarė su vakcinų gamintojais dėl įsigijimo sąlygų, iš esmės tapo farmacinių kompanijų įkaite.

„Tačiau nepaisant to, kad didžiosios farmacinės kompanijos pasinaudojo valdžios baime, kilusia dėl COVID-19 pandemijos, ir susaistė visas Europos Sąjungos šalis vakcinų nuo COVID-19 pirkimo-pardavimo sutartimis (kurių sąlygų be farmacijos kompanijos sutikimo negalima pakeisti, o pačių sutarčių negalima nutraukti ir jų turinio neleidžiama viešinti), politinė atsakomybė už sutikimą sudaryti Lietuvai nenaudingas sutartis tenka Sauliaus Skvernelio vyriausybei, kuri be diskusijų pritarė EK pasiūlytam vakcinų įsigijimo mechanizmui, ir Ingridos Šimonytės kabinetui, kuris įsigytas vakcinas siekė bet kokia kaina „sunaudoti“, tuo tikslu pasitelkdamas ir politinio spaudimo priemones, tokias kaip Galimybių pasas“, – nurodė STI.

Komentuoja Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras  Aurelijus Veryga:

Gerai, kad prokuratūra imasi tokio tyrimo. Buvusi Vyriausybė užsakinėjo vakcinas nežinodama, kiek iš esmės jų bus dar patvirtinta, kiek bus efektyvios ir pan. Tuomet buvo nežinomybė, labai sudėtinga buvo suplanuoti. Būdavo paskirstyta, kokį kiekį vakcinų valstybės gali užsakyti. O dabartinės Vyriausybės užsakymai vyko jau žinant, kad tų vakcinų bus daugiau negu reikia, net papildomai jų buvo užsakiusi.

Man iš viso būtų labai įdomu išsiaiškinti klausimus, kurie, matyt, jau yra nebe Lietuvos prokuratūros kompetencijoje. Dėl to, matyt, būtų galima kreiptis į Europos prokuratūrą ir paprašyti ištirti, kodėl EK, jau žinodama, kad dalies vakcinų nebereiks, jau yra suskiepyta ir pasikeitė pats virusas, vakcinas reikėjo pritaikyti, neperžiūrėjo sutarčių su farmacinėmis kompanijomis, kurioms buvo jau sumokėta didžiulė suma už vakcinų kūrimą. Kam reikėjo gaminti ir tiekti vakcinas, kurių panaudoti galimybės jau nebuvo? 

Nekalbu ir apie politinio spaudimo priemones, bet jei net kalbėtume apie tuos, kurie norėjo savanoriškai pasiskiepyti, tai buvo jau aišku, kad vakcinų tiek nebereikės. 

Ar farmacijos kompanijos ir EK galimai „išsukiojo rankas“ vyriausybėms? Nemanau, kad iš pradžių taip galėjo būti. Vyriausybės pačios varžėsi, kas daugiau gaus vakcinų. O tas „sukiojimas“ prasidėjo po to, kai pasikeitus aplinkybėms buvo užsispirta ir neperžiūrėtos sutartys. 

Komentuoja STI direktorius, farmakologas, doc. dr. Rimas Jankūnas:

Labai džiaugiuosi, kad pradėjo tirti vakcinų įsigijimą. Čia galimai kriminalinis atspalvis yra akivaizdus. Štai vakcinų pardavimo schema primena telefoninių sukčių veiklą: gali pirkti tik apibrėžtą kiekį ir tik tuoj pat, derėtis praktiškai neįmanoma. Kartu gąsdinama mirtina liga – jei nepirksi, tai visi numirs. Absoliučiai kriminalinė schema.

Akivaizdu, kad pirmieji pasirašinėjusieji sutartis buvo po presu iš abiejų pusių. Jei būtų nepirkę, būtų keikiami kaip antivakseriai, dėl kurių žmonės miršta. Kai nupirko, tuomet „kala“ kita pusė. Nepateisinu S.Skvernelio vyriausybės – jos atstovai kalti, kad nepasikvietė įvairiai mąstančių ekspertų, buvo galima galvoti gerai pagalvoti prieš imantis veiksmų.

O dabartinė Vyriausybė nieko nepadarė. Apie ją nėra ko kalbėti – tai katastrofa. Negana, kad paskiepijo tuos žmones, kurių nereikėjo, tai dar nupirko tokį kiekį vakcinų, kai buvo iš anksto aišku, kad nesuvartos. 

Kelių šalių vyriausybės atsisakė pirkti papildomas dozes, tuomet kompanija padavė į teismą. Kaip vertinti bandymą pasinaudojus baime padaryti didžiulį verslą ir paskui prievartauti pinigus?