Visi žino, kokias metines minime. Daugelis gal net prisimena, ką galvojo, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Arba šiek tiek vėliau, kai praėjo išgąstis, kad agresoriai gali greitai užimti Kijevą ir padėtis stabilizavosi. Optimizmo būta nemažai, dažnai girdėjosi frazė: juk visas pasaulis nusisuko nuo Rusijos, ji pasmerkta. Tačiau metai praėjo, o agresija nesibaigia. Iš dalies todėl, kad paaiškėjo liūdna tiesa: nuo agresorės nusisuko anaiptol ne visas pasaulis.
Tada gimė naujas šablonas: visas civilizuotas pasaulis. Dar vieni rožiniai akiniai, iškreipiantys tikrą vaizdą. Priminsiu, kad Kinija yra vienas iš civilizacijos lopšių. Iranas yra Persijos įpėdinis. Persijoje nebuvo civilizacijos, o gal ji staiga išnyko? Net Rusija, kurioje agresyvaus paauglio kompleksai stebėtinai dera su senatvišku marazmu, yra civilizuota šalis.
Civilizacija yra: valstybės struktūros, raštas, architektūra, menas, mokslas, prekyba, automobiliai, dantų pasta, kompiuteriniai žaidimai, demokratija, galimybė sekmadienį nueiti į kiną. Sąrašą galima tęsti ilgai, viskas telpa. Bet taip pat civilizacija yra: nesibaigiantys karai, vergija, genocidas, eretikų laužai, įmantrūs kankinimo įrankiai, korupcija, elgetos, serijiniai žudikai, diktatūra, galimybė biržoje sužlugdyti savo artimą. Sąrašą galima tęsti ilgai, viskas telpa. Kiekviena šalis susikomplektuoja savą civilizacijos „paketą". Kai kurie „paketai", deja, gaunasi visai prasmirdę.
Ech, kaip būtų paprasta, jei čia būtų tik barbarų antpuolis prieš gražų civilizuotą pasaulį. Gražus civilizuotas pasaulis būtų trumpam susitelkęs, karas jau būtų pasibaigęs, barbarai drebėdami lindėtų savo urvuose. Bet nėra viskas taip paprasta, kai civilizacijos pasiekimus turi ir plėšikas, ir užpultasis, o turtingas kaimynas neskuba dalintis su užpultuoju. Matysime, gal dar vienerių metų užteks, kad paaiškėtų, į ką panašesnė civilizacija - rūmus ar kloaką.