Seimūnai ignoruoja žmones

Moters nuomone, reikėtų, kad apie tokius politikus, kurie paprastus žmones prisimena tik prieš rinkimus, sužinotų visa Lietuva.

„Net keletą pastarųjų metų kai kurie Seimo nariai niekaip nereaguoja ir nieko nesiteikia atsakyti į jiems raštu pateiktas Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos užklausas. Ne vieną kartą buvo kreiptasi į praeitos kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą.

Užklausos buvo siųstos ir dabartiniam Krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, kol jis dar nebuvo ministras, bet atsakymų irgi nebuvo gauta. Pavardžių būtų galima minėti ir daugiau, nes visas išsiųstas užklausas turiu, tačiau esmė aiški - politikai, nors turėtų dirbti tautai, ignoruoja paprastus žmones ir jų rūpesčius.

Susidūrus su tokiu abejingumu, pradėjau kreipiantis į Seimo narius reikalauti, kad būtų atsakyta į asociacijos pateiktus raštus. Keli Seimo nariai man į tai atrėžė, kad jie neprivalo niekam atsakinėti, nes esą tai leidžia 12-as Seimo statuto straipsnis. Nepradėjau su jais ginčytis, bet supratau, kad tokios betvarkės, kuri tvyro parlamente, palikti negaliu.

Kadangi nesu teisininkė, prašydama išaiškinti susidariusią situaciją kreipiausi į Seimo narį, teisės profesorių Igną Vėgelę. Jis, skirtingai nuo kolegų, atsakymą pateikė. Jame I.Vėgėlė nurodė, kad:

„Svarbu suprasti, kad teisiškai „priversti" politiką mąstyti ar balsuoti vienaip ar kitaip neįmanoma dėl jų laisvojo mandato, tačiau priversti laikytis administracinės procedūros (t.y. pateikti oficialų atsakymą į oficialų kreipimąsi) galima.

Pirmiausia teisinį pagrindą tam sudaro Viešojo administravimo įstatymas: nors Seimo narys yra politikas, jo biuras ir jį aptarnaujantis personalas (padėjėjai-sekretoriai) veikia pagal viešojo administravimo principus.

Pagal šį įstatymą, valstybės institucijos ir jose dirbantys asmenys privalo nagrinėti asmenų prašymus. Įstatymas numato, kad į oficialų prašymą turi būti atsakyta per 20 darbo dienų. Jei atsakymas vėluoja, tai yra įstatymo pažeidimas.

Taip pat reikia nepamiršti ir Teisės gauti informaciją įstatymo. Ypač, jeigu raštas yra ne šiaip nuomonė, o prašymas pateikti duomenis ar informaciją apie nario veiklą. Minėtas įstatymas įpareigoja valstybės politikus teikti informaciją apie savo tarnybines pareigas ir sprendimus. Atsisakymas teikti informaciją turi būti motyvuotas ir pagrįstas įstatymu (pvz., jei informacija yra valstybės paslaptis).

Praktiniai veiksmai, kaip „priversti" politikus reaguoti galėtų būti tokie:

A. Oficialus registravimas (svarbiausia). Jei tiesiog parašėte žinutę „Facebook" ar asmeniniu el.paštu, teisiškai tai nėra oficialus kreipimasis. Pasirašytą raštą (galima pasirašyti el. parašu) reikėtų siųsti adresu priimamasis@lrs.lt arba oficialiu Seimo nario paštu (vardas.pavarde@lrs.lt) ir prašyti jį užregistruoti. Kai raštas gauna registracijos numerį, įsijungia terminų laikrodžiai.

B. Kreipimasis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją Jei Seimo narys ignoruoja oficialiai užregistruotą raštą ilgiau nei 20 darbo dienų. Tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, reikia rašyti skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Minėtas Kodeksas įpareigoja politikus laikytis pagarbos žmogui ir valstybei, atsakingumo bei atvirumo principų. Nuolatinis piliečių ignoravimas gali būti pripažintas politikų elgesio kodekso pažeidimu.

C. Skundas Seimo kontrolierių įstaigai, nes būtent ji tiria skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar nevykdomų funkcijų. Taigi, jei Seimo nario biuras piktybiškai neteikia atsakymo, galima pateikti skundą Seimo kontrolieriui dėl biurokratizmo. Tai privers instituciją pateikti bent jau formalų paaiškinimą, kodėl tylima.

Praktinis patarimas kaip suformuluoti raštą, kad į jį būtų sunkiau neatsakyti: „Atsakymą į šį prašymą prašau pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Informuoju, kad negavęs atsakymo per įstatymo numatytas 20 darbo dienų, pasilieku teisę kreiptis į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų galimo pažeidimo."

Įstatymai negali priversti Seimo nario pritarti jūsų idėjai, bet jie vienareikšmiškai įpareigoja jį atsakyti, jei kreipimasis yra pateiktas oficialiai."

Instrukcija - kaip priversti Seimo narius dirbti - išsami ir aiški, bet kyla pagrįstas klausimas: o kaip su tautos išrinktųjų sąžine ir įsipareigojimų dirbti Lietuvai bei jos žmonėms, jeigu kiekvieną atsakymą iš jų reikia traukti tarsi žnyplėmis?"