Lankstinukų platintojai jau peržengė visas ribas. Kiekvieną rytą pašto dėžutėje randu pluoštą popierių, kurie man visiškai nereikalingi. Nereikia jų ne tik man, bet ir kaimynams. Moteris, kuri tvarko mūsų laiptinę, neapsikentusi šiukšlinimo pastatė didelę dėžę - į ją ir metame reklaminį šlamštą.
Nesistebiu, kad informacija apie nuolaidas, paslaugas, atsidarančias naujas parduotuves platinama tokiu būdu - juk visiems dabar reikia išgyventi. Tik keista, kad šio gaivališko proceso niekas nekontroliuoja. Tarkime, elektroninės erdvės teršimas yra draudžiamas. Pavyzdžiui, pildant įvairių nuolaidų kortelių blankus, atsiklausiama, ar norėčiau gauti informaciją į savo elektroninį paštą. Jei nepageidauji, niekas per prievartą laiškų tau nesiuntinės. O štai įprastinės pašto dėžutės - tarsi šiukšliadėžės, atviros visiems. Jos sausakimšos, tad laiškininkai prenumeruojamus laikraščius ar laiškus turi grūste grūsti vidun.
Dar vienas įdomus dalykas: kaip į laiptines patenka lankstinukų nešiotojai? Juk jos rakinamos. Paprastai į mūsų laiptinę niekas svetimas neužeina. Jei kviečiu gydytoją ar santechniką, jis paskambina prie lauko durų ir laukia, kol jas atrakinsiu. O platintojams jokių kliūčių nėra. Ne kartą svarstėme su kaimynais, kaip nuo jų apsiginti. Kabinome skelbimus laiptinėje, prašėme išlaisvinti mus nuo lankstinukų. Veltui. Tad sukąstais dantimis ir toliau kaupiame spalvotą, gero popieriaus, bet niekam nereikalingą makulatūrą.
Lankstinukų platintojai jau peržengė visas ribas. Kiekvieną rytą pašto dėžutėje randu pluoštą popierių, kurie man visiškai nereikalingi. Nereikia jų ne tik man, bet ir kaimynams. Moteris, kuri tvarko mūsų laiptinę, neapsikentusi šiukšlinimo pastatė didelę dėžę - į ją ir metame reklaminį šlamštą.
Nesistebiu, kad informacija apie nuolaidas, paslaugas, atsidarančias naujas parduotuves platinama tokiu būdu - juk visiems dabar reikia išgyventi. Tik keista, kad šio gaivališko proceso niekas nekontroliuoja. Tarkime, elektroninės erdvės teršimas yra draudžiamas. Pavyzdžiui, pildant įvairių nuolaidų kortelių blankus, atsiklausiama, ar norėčiau gauti informaciją į savo elektroninį paštą. Jei nepageidauji, niekas per prievartą laiškų tau nesiuntinės. O štai įprastinės pašto dėžutės - tarsi šiukšliadėžės, atviros visiems. Jos sausakimšos, tad laiškininkai prenumeruojamus laikraščius ar laiškus turi grūste grūsti vidun.
Dar vienas įdomus dalykas: kaip į laiptines patenka lankstinukų nešiotojai? Juk jos rakinamos. Paprastai į mūsų laiptinę niekas svetimas neužeina. Jei kviečiu gydytoją ar santechniką, jis paskambina prie lauko durų ir laukia, kol jas atrakinsiu. O platintojams jokių kliūčių nėra. Ne kartą svarstėme su kaimynais, kaip nuo jų apsiginti. Kabinome skelbimus laiptinėje, prašėme išlaisvinti mus nuo lankstinukų. Veltui. Tad sukąstais dantimis ir toliau kaupiame spalvotą, gero popieriaus, bet niekam nereikalingą makulatūrą.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
