1 nuotr.Šiandien man dviguba šventė: 9-ą valandą ryto laiškanešė atvežė „Vakaro žinias" ir pensiją. Laikraštį kasdien gaunu jau po pietų.
Laiškanešė seniai žino mano nepasitenkinimą dėl vėlyvo laikraščio atvežimo. „Jūsų svajonė neįgyvendinama, aiškina laiškanešė. Kai egzistavo miestelyje pašto skyrius, dirbome penkios laiškanešės. Dabar likome dviese. Skyrė tarnybinius automobilius, nors ir pirma ne arkliais važinėjome. Šiuo metu mano darbe didžiausias reikalavimas - pensijų pristatymas, o tokių klientų turiu pusę tūkstančio. Griežti nurodymai, kad pensijos pateikimas truktų 3 minutes.
Atvykus prie sodybos pirmas darbas būna su lazda nubaidyti puolantį šunį (nemušu, įstatymą žinau). Laimė, kad kaimo žmonės taupumo sumetimais „perėjo prie mažų šunų laikymo!" Po to reikia ilgai belstis į duris, langus, kad atkabintų duris ir įsileistų į vidų. Pinigų gavėjas ilgai perskaičiuoja gautą sumą ir delsia pasirašyti, sakydamas, kad jau dvi savaitės, kaip su žmogumi kalbėjau... Nurodymą 3 minučių pažeidžiu. Išdalijusi pinigus, skubu važiuoti pas tuos gyventojus, kurie man paskambino, kad nori sumokėti mokesčius už elektrą, šiukšles, telefoną, žemę, vandenį... ir išsiųsti laiškus. Dar pirkiniai, kuriuos siūlo „Lietuvos paštas".
Dėl išvardintų darbų negali gauti jokių nusiskundimų, nes tai už kiekvieną paslaugą gaunami pinigai „Lietuvos paštui". Kam tu mane klausinėji, dar kur nors parašysi, - sunerimo laiškanešė. - Klausk pas Onutę, ji iš darbo išėjo savo noru, o man iki pensijos reikia dirbti bet kokiomis sąlygomis."
Kalbinu buvusią laiškanešę Onutę:
„Ką sakė mano buvusi kolegė yra teisybė ir labai sušvelninta. Dirbau 0,9 etato, už ką gaudavau 500 eurų. Pensijos išdėliotos visoms kalendorinėms dienoms. Šeštadienį turime dirbti už sekmadienį, antradienį už praėjusį sekmadienį. Mokesčių rinkimas iš gyventojų didelis ir nuolat augantis. Aš ne prieš juos, bet norėtųsi, kad ir laiškanešių atlyginimas didėtų nuo surenkamos sumos, o dabar nuolat reikalaujama ir sakoma: visus šiuos darbus atlikti privaloma, nes įeina į pareigas. O kodėl skiria tik 0,9 etato, juk darbų apimtis didėja?
Apie laikraščių užsakymą nebuvo per pasitarimus jokios kalbos. Dar anksčiau stengėmės nepalikti gyventojų be spaudos, kaimo žmonės neturi kompiuterių (gerai, kad dar elektrą turi) ir laikraštis jiems būtinas. Priimti prenumeratas neturime jokios motyvacijos ir net keiksnodavome, kad ketvirtadieniais ir šeštadieniais jų padaugėdavo.
Mečiau šį darbą, nes įsitikinau, kad „Lietuvos pašto" viršininkai kaimuose ieško stiprių, bet kvailų darbuotojų, kurie ateityje turės dirbti nemokamai, tik už stažą."
Štai tokia laiškanešių kasdienybė.
