Zigmas VAIŠVILA. Provincijos kronika: Jei ir ES - nebe subjektas, tai Lietuva kas?

Baltijos šalelės blaškosi nežinios jūroje.

2025 m. balandyje Japonijoje Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pristatė Lietuvos gynybos ir saugumo strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir paskelbė, kad Lietuva nusprendė prisijungti prie Ramiojo vandenyno jūrinio saugumo mainų (angl. PSMX) formato veiklos...

Ko ši, ačiū Dievui, jau nebe ministrė 2025 m. balandžio gale skrido ir į Izraelį, o interviu „Politico" pasisakė prieš aiškią ir vienareikšmišką JAV nuostatą, kad Ukraina nebus NATO nare?

Ši retorika, kurią Gitanas Nausėda viešai skelbia ir šiomis dienomis, nėra strateginis mąstymas.

Tai pavojingas naivumo ir ideologinio fanatizmo junginys arba priklausomybė nuo neįvardinamų jėgų. Tai gali sukelti rimtas pasekmes Lietuvos saugumui ir santykiams su NATO sąjungininkais.

Kieno sugalvota provokacija „Kapčiamiesčio poligonas" įgyvendinama Lietuvos vardu? Net Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad Lenkija tuo nesuinteresuota ir sieks saugumo Seinams.

Tad Lietuvos valdžia melavo mums dėl šio „poligono" tęsinio Lenkijoje.

Lenkija paskelbė išvedanti savo karius iš Irako.

Lietuvos Seimas vieningai 92 balsais nutarė siųsti mūsų karius į užsienio misijas 2026-2027 metais.

Lenkijos Prezidentas Karolis Navrockis vetuoja įstatymą, leidžiantį Lenkijai pasinaudoti 44 mlrd. eurų ES paskolomis gynybai, teigdamas, kad šis ilgametis įsipareigojimas naudingas ne Lenkijai, o užsienio bankams ir užsienio karo pramonei.

K. Navrockis gynybą finansuoti pasiūlė iš Lenkijos aukso atsargų palūkanų. Lenkija tai gali daryti, nes nėra atsisakiusi savo zloto.

Lietuvos valstybė, prieš atsisakydama lito ir įsivesdama eurą, valstybės atsargas, kuriomis 107 - 108 proc. buvo padengtas litas, atidavė Lietuvos bankui.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas su jam perduotomis mūsų valstybės atsargomis tapo Europos Centrinio Banko dalimi.

Su visomis mūsų valstybės atsargomis.

ECB ir ačiū nepasakė.

Tik leidžia šiomis atsargomis naudotis Lietuvos bankui, kad šis pragyventų iš šių atsargų gaunamų pajamų.

1996 m. spalyje Vilniuje Didžiosios Britanijos Ministrė Pirmininkė Margaret Tetčer mus bandė paprotinti, kad atsisakius savo valiutos nelabai kas lieka iš nacionalinio suvereniteto.

Nesupratome...

Matyt, prastai vertėjai tai išvertė į lietuvių kalbą.

Dabar dar atsakingesnių vertėjų reikia mus valdantiems.

Lietuvos valdžia, tikiuosi, žino, kad abiejose Hormūzo sąsiaurio pusėse susikaupė tanklaiviai, tačiau „nežino", kad JAV netrukdo Iranui ir toliau parduoti naftą Kinijai bei Indijai, kad JAV nuėmė sankcijas nuo rusiškos naftos tanklaiviuose.

Lietuvos Vyriausybė tesugebėjo išblokuoti dalį valstybės rezervų, saugomų „Orlen" gamykloje (beje, Lietuvos strateginė įmonė „Mažeikių nafta", prieš tai ją padovanojus su didžiule Lietuvos priemoka JAV įmonei „Williams", galop buvo parduota Lenkijos valstybės strateginiam koncernui „Orlen").

Seimo narys Lukas Savickas pasiūlė 3 mėnesiams sumažinti akcizą naftos produktams. Būtina ir atitinkamą PVM sumažinti, kad naftos produktų prekyba Lietuvoje nemažėtų, o valstybės rezervai nebūtų liečiami, kol fiziškai naftos produktų Lietuvoje dar netrūksta.

Ne tam skirti Lietuvos valstybės rezervai.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomą valstybę, kovo 18 d. Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, nutraukė ir naftos tiekimą į „Mažeikių naftą".

TSRS reikalavo, kad panaikintume 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos sprendimus.

JAV Prezidentas Dž.Bušas perspėjo M.Gorbačiovą, kad sukelta Lietuvos krizė gali sužlugdyti rengiamą JAV ir TSRS prekybos susitarimą (Tarybų Sąjungai buvo būtina 20 mlrd. USD paskola), tačiau dėl Lietuvos ekonominės blokados JAV ir sąjungininkai sankcijų Tarybų Sąjungai netaikė.

Šios dienos „politikų" akimis žiūrint, mes tuomet buvome „neprincipingi" - pirkome komerciniais pagrindais į Lietuvą pradėjusius plūsti „sovietinius" degalus ir kitas prekes.

Tačiau mes nepardavėme Lietuvos Nepriklausomybės, nors Vakarų ir TSRS spaudžiama Lietuvos Aukščiausioji Taryba su ašaromis akyse buvo priversta skelbti tai vienokios, tai kitokios redakcijos sąlyginį Moratoriumą Kovo 11-osios Aktui.

Skirtingai nuo šios dienos „valdančiųjų", mes nesislapstėme ir siekėme pokalbių su mūsų nedraugais net Kremliuje.

Nes jie priiminėjo sprendimus.

Todėl G. Nausėdos slapstymasis nuo į Vilnių atvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Džono Koelo ir purkštavimai dėl to, kad su šiuo pasiuntiniu susitiko Seimo nariai Rimas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė, yra vaikiški ir nedera valstybės vadovo pareigas užimančiam asmeniui.

Klausimas jau esminis - kam atstovaujate, Gitanai Nausėda?

Pasiūlykite Seimui 1938 metais JAV priimto Užsienio agentų registravimo akto (FARA) nuostatas atitinkantį įstatymo projektą, kuriuo užsienio vyriausybių, politinių partijų ar organizacijų interesams atstovaujantys asmenys ir subjektai registruotųsi Teisingumo ministerijoje ir deklaruotų savo veiklą bei finansavimą.

Ačiū Dievui, Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė drąsesnė. Ji susitiko su Dž. Koelu. Laiku, tik ar tai padės?

Baltarusija paleido dar dalį politkalinių,

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šiandien Baltarusija tikriausiai pradės paleidinėti lietuviškus vilkikus.

Lietuvos nedraugai Lietuvos valdžioje uždarė sieną su Baltarusija, perleido krovinių srautus Lenkijai ir pakišo mūsų pervėžėjus.

O po to bijo kalbėtis su Baltarusijos valdžia.

Atvyko amerikonas, padėjo mūsų pervežėjams, o mūsų valdžia ką? Ar ir toliau skelbs bravūriškus pareiškimus?

O koks bus mūsų veiksmas po to, kai JAV paskelbė atšaukiančios sankcijas Baltarusijos „Belaruskalij", „Belinvestbank", Vystymo bankui ir Finansų ministerijai?

Ar ir toliau vaidinsime „didvyrius", kurie žino, jog laimės arbitražo ginčus dėl 12 ir 15 mlrd. eurų priteisimo iš Lietuvos dėl „Belaruskalij" trąšų pervežimo nutraukimo, pažeidžiant tarpvalstybines sutartis ir tarptautines konvencijas?

Esminis klausimas - ar Lietuva dar yra nors kažkoks subjektas, ar Lietuvos valdžia adekvati?

2022 m. vasario 1 d. „Belaruskalij" trąšų pervežimą per Lietuvą nutraukė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Grasinosi tai padaryti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau protingai nusišalino. Nors prieš tai skelbė, kad turime vykdyti JAV sankcijas Baltarusijai.

Kaip signataras paklausiau jo raštu, ar tikrai šios sankcijos privalomos Lietuvai?

2025 m. gruodžio 17 d. raštu ministras G. Landsbergis man atsakė, kad Lietuvai šios sankcijos nėra privalomos.

Taip Ministrės Pirmininkės I.Šimonytės sąmoningu ar nesąmoningu sprendimu buvo įgyvendintas ilgametis Rusijos spec. tarnybų siekis parklupdyti Baltarusiją, nutraukiant jos kalio trąšų, užimančių 21 proc. šių deficitinių trąšų pasaulio rinkos, pervežimą per Lietuvą ir perimant tai Rusijos kontrolėn.

Rusijos kalio trąšos („Uralkalij") užima 19 proc. pasaulio rinkos. Ne toks prastas Rusijos laimėjimas - 40 proc. šių deficitinių trąšų pasaulyje kontrolės perėmimas.

2022 m. vasario 1 d. Baltarusija šias trąšas pradėjo eksportuoti per Ukrainos Nikolajevo uostą, tačiau vasario 24 d. prasidėję kariniai veiksmai tai nutraukė.

Informaciją apie tai, kad prieš pusmetį Lietuvos Vyriausybei ir VSD buvo pranešta apie šią Rusijos spec. tarnybų planuotą operaciją, pateikiau Lietuvos Generalinei prokuratūrai.

Mane liudytoju apklausė net du prokurorai.

Tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to neišdrįso.

Tad ar Lietuvos valstybė dar yra subjektas?

Po to, kai Izraelis smogė į Irano dujų telkinio Persų įlankoje vieną pagrindinių eksploatavimo įrenginių, o Iranas atsakė smūgiais į tą patį telkinį kitoje įlankos pusėje eksploatuojančio Kataro įrenginius, kurie liepsnojo ne vieną parą, klausimas yra ir toks - ar Europos Sąjunga dar yra adekvatus subjektas pasaulyje?

Ne tik dėl JAV Prezidento Donaldo Trampo požiūrio į ES.

ES alternatyvą Rusijos dujoms matė Katare, tačiau būdama nuosekli jos įgyvendinamų „vertybių" eksportuotoja tiek į kariaujančią Ukrainą, tiek į Katarą, vis dar reikalavo, kad Kataras gerbtų žmogaus teises ir laikytųsi „žaliosios" politikos...

Kas toliau?

Ar drauge su G.Nausėdai nurodinėjančiais lauksime, kad JAV pasitrauktų iš NATO ar kad JAV prieš Iraną panaudotų branduolinį ginklą?

Net po to, kai JAV numetė atomines bombas Hirošimoje ir Nagasakyje, Japonija nekapituliavo.

Ji kapituliavo tik 1945 m. rugsėjo 2 d. po to, kai per Mandžūrijos karinę operaciją gausesni ir geriau ginkluoti TSRS kariniai daliniai nugalėjo Kvantuno armiją - vieną svarbiausių Japonijos sausumos kariuomenės grupuočių, kuriai buvo pavaldžios ir Kinijos šiaurės rytuose dislokuota Mandžuko armija bei Vidinės Mongolijos kariuomenė.

Kvantuno armija turėjo apie 1,32 mln. karių, 1155 tankus, 6260 pabūklus ir minosvaidžius, 1800 lėktuvų, 25 laivus.

Ar Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios turi planą, kaip be JAV pagalbos baigti karą Ukrainoje?

Savimylų bravūra nepadės, tik gali prisišaukti bėdą.

Bėdą prisišauks ir Seimo pradėtas keisti Konstitucijos 34 straipsnis, kad savivaldos rinkimuose rinkimų teisę turėtų ir 16-mečiai.

Matyt, Seimo nariai nežino, kad rinkimų teisė yra ir aktyvi (teisė balsuoti), ir pasyvi (teisė būti renkamam). Tad ši Konstitucijos pataisa suteiks teisę 16-mečiams ne tik rinkti savivaldos tarybų narius ir merus, bet ir jais būti renkamais.

Beje, Konstitucijos 119 straipsnis ne tik neriboja kandidatų amžiaus savivaldos rinkimuose, bet ir suteikia šias teises ne piliečiams - nuolatiniams gyventojams. Netruksime sulaukti jaunų veidų savivaldoje iš Nigerijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.

Tai, kad Seimas tuo pačiu metu keičia Rinkimų kodekso 8 straipsnį dėl teisės 16-mečiams rinkti savivaldos tarybų narius ir merus, nepakeis Konstitucijoje įtvirtinamos jų teisės būti renkamais.

Tad Lietuva sparčiai praranda ne tik savo subjektiškumą, bet ir adekvatumą.

Seimo nariai stengiasi.

Post Scriptum

Kviečiu ir Respublikos Prezidento pareigas vykdantį Gitaną Nausėdą viešai pasakyti savo nuomonę apie piliečių referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimo, kad Lietuvos Konstitucija gintų teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Visgi karas vyksta, p. Gitanai Nausėda.

Susipažinti su šia informacija galite www.k23.lt, o už šią referendumo iniciatyvą pasirašyti galite elektroniniu būdu www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124.

Jei Jums patogiau pasirašyti popieriniame piliečių parašų rinkimo lape, galime tokį lapą atnešti į Prezidento rūmus.

Šią referendumo iniciatyvą Jums ir visiems piliečiams išsamiau pristatysime LRT radijo laidoje 2026 m. kovo 26 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir 2026 m. balandžio 1 d. LRT televizijos laidoje nuo 18.30 val. iki 19.30 val.

Tikimės Jūsų pilietiškos pozicijos, p. Gitanai Nausėda.

Galite ir auka paremti šią referendumo iniciatyvą iki 70 eurų arba iki 10 proc. nuo Jūsų deklaruotų metinių pajamų, sumokant į sąskaitą LT517189900619724694.

Prasidėjus karo veiksmams ir sutrikus bankų veiklai, gali būti vėlu tai padaryti.

Grynaisiais pinigais Lietuvoje uždrausta remti piliečių referendumo iniciatyvas.

Karo veiksmų metu Jus, jei būsite Lietuvoje, ir visus Lietuvos žmones gelbės tik grynieji pinigai.

Grynuosius pinigus turėti Lietuvoje jau ragina ir Swedbank. Ir Švedijos Centrinis bankas.

Š. m. kovo 8 d. referendume Konstituciją analogiškai pakeitė ir Šveicarija. Šveicarijos valdžia buvo suinteresuota tokiu Šveicarijos Konstitucijos 99 straipsnio pakeitimu.

O kodėl Lietuvos valdžia nesuinteresuota tokiu mūsų Konstitucijos pakeitimu?

Matyt, be FARA įstatymo nesužinosime.

Geros darbo savaitės visiems!