Vytautas SINICA: Sporto rūmų Vilniuje aukojimas

Praėjusią kadenciją Ingridos Šimonytės vyriausybė nutaria Sporto rūmus paversti Lietuvos žydų laidojimo memorialu.

Tai yra, paversti vieta, kurioje įamžintos čia buvusios, carui žydų bendruomenės parduotos kapinės, čia palaidotų žmonių biografijos, žydų laidojimo tradicijos Lietuvoje apskritai, sovietinės represijos prieš žydų laidojimo praktikas ir - neįtikėtina - tai, kaip režimo pokyčiai paveikė represijas žydų atžvilgiu.

Teisingai supratote, po šiais žodžiais užkoduotas Sąjūdis ir nepriklausomybė. Juos taip pat siūloma įamžinti per žydų bendruomenės prizmę.

Neturiu nieko prieš žydų atmintį. Labai norėčiau kai kurių jų istorinės atminties objektų atstatymo, žydų gelbėtojų didesnio įamžinimo, normalaus atminties komplekso Paneriuose.

Bet Sporto rūmai Lietuvoje yra ir turi būti pirmiausiai ne kurios tautos buvusių kapinių vieta, o lietuvių tautos Nepriklausomybės siekio vieta. Vieta, kur įsteigtas Sąjūdis ir kur atsisveikinta su Sausio 13-osios aukomis. Sąjūdžio šventovė. Šito niekas ir niekaip neturėtų užgožti. Todėl Šimonytės sprendimas buvo nesuvokiamas.

Gintautas Paluckas šį sprendimą atšaukė, žadėdamas Sporto rūmuose konferencijų centrą. Bet netrukus turėjo trauktis, o su juo buvo vulgariai patrauktas ir šią idėją vystęs Šarūnas Birutis.

Inga Ruginienė žadėjo sprendimo nekeisti, bet dabar vėl persigalvoja ir sako, kad Sporto rūmus atiduos žydų atminčiai. Nors neseniai atliktos visuomenės apklausos rodo, kad tai yra tiesiogiai prieš Tautos valią. Ir neatitinka istorinio teisingumo principų (jokios buvusios kapinės netampa nebenaudojama ir tik įamžinimo vieta).

Nacionalinis susivienijimas visada nuosekliai kartojo, kad Sporto rūmuose turi būti įrengtas Sąjūdžio muziejus. Solidus, modernus ir valstybinis, kaip ir pridera. Toks negali tilpti Gedimino pr. 1 kambariuose. Čia jums ne memorialinį butą įrengti. 2024 metais rengėme protesto akciją prieš Sporto rūmų atidavimą. Ar neteks surengti vėl?

Sporto rūmai yra milžiniškas pastatas. Žiūrint konstruktyviai ir sąžiningai, jame galėtų ir turėtų tilpti viskas. Konferencijų centras, Sąjūdžio muziejus ir žydų kapinių įamžinimas. Tai net prasminga - konferencijų centras sukurtų nuolatinį lankytojų srautą, tarptautiniai svečiai būtų kaip tinklu sugaudomi susipažinti su šiandien ypatingai aktualia išsivadavimo iš Kremliaus okupacijos atmintimi.

Nematau jokio prieštaravimo tarp šių projektų įgyvendinimo viename pastate. Protinga ir atsakinga valdžia ieško kompromisų ir sutarimo visur, kur tik įmanoma, o ne atvirkščiai. Sporto rūmuose tilptų viskas, kas šiandien juose planuojama. Pavadinant objektą išdidžiai, pavyzdžiui, Atgimimo centru.

Bet Faina Kukliansky mato prieštaravimą. Žydų bendruomenei kažkodėl reikia visko ir nenorima įleisti nieko. Su tokia pozicija neįmanoma diskusija ir neįmanomi kompromisai.

Sporto rūmuose turi būti įamžintas Sąjūdis ir nepriklausomybė nuo SSRS. Geriau greičiau ir būtinai solidžiai. Suprantu, kad LSDP gali būti sunku branginti šią atmintį. Sąjūdis buvo neproporcingai sutapatintas su vienu jiems svetimu politiku. Tačiau ir čia reikia matyti ne susipriešinimą, o progą. Sąjūdis buvo visos tautos, visų pažiūrų žmonių kova už nepriklausomybę.

Jame buvo ir rezistentų, ir vakarykščių kolaborantų, ir kairiųjų, ir dešiniųjų. Ir kitaip nieko nebūtų pavykę. Sąjūdžio muziejus turėtų sąžiningai tai atspindėti. Dar daugiau, jis galėtų tapti unikalia tautos vienybės išraiška ir šaltiniu. Jei tik norėtume ir išdrįstume.