Vitalijus DIGREVIČIUS: Gerovės diena

Eisena prasidėjo nuo Katedros iki šventimo vietos. Dvasininkija buvo labai nepatenkinta, kad nebuvo užsakytos mišios su aukomis.

Keista, kad eisenoje nebuvo traktorių, nors, kitą vertus, ūkininkai jau buvo gavę nuolaidų.

Šventėje dalyvavo tie laimingieji, kuriems nuo Naujųjų pakilo pajamos. Gydytojai, persisvėrę per privačių klinikų langus, su pavydu žiūrėjo į laiminguosius. Prie įėjimo į rūmus būriavosi nedidelė grupelė protestuojančių prostitučių ir peilių galąstojų, nes jiems pakilo individualios veiklos mokesčiai.

Kad jie nepatektų į vidų akylai saugojo kordonas policininkų, apsiavusių naujais batais, pirktais už 16 eurų po atlyginimų padidinimo.

Kai mes, nuo laisvo žodžio priklausomi žurnalistai, patekome į vidų, ten jau šoko kelios neįgaliųjų poros. Kampe su vaikiškais vežimėliais susispietusios vienišos moterys sprendė: kokią kosmetiką reikės pirkti už padidintus vaiko pinigus.

Kitame kampe būriavosi II pensijų pakopos asociacijos viršūnėlė, nes visiems salėje nebūtų užtekę vietos.

Puošnumu išsiskyrė kariuomenės atstovai, pasidabinę savo akselbantais, ir jų pirmosios damos su savo bantais.

Ore tvyrojo džiaugsmas dėl karinio biudžeto dydžio ir buvo svarstomas klausimas, kaip tas lėšas išsigryninti.

Pensininkai blaškėsi tarp visų, nežinodami, kur dėti iš dangaus nukritusius pinigus.

Į minią kreipęsis Aukščiausias buvo trumpas: „Viską galima apibūdinti žodžiu „Bravo".

Keista, bet prie mikrofono neprileido Žemaitaitijos atstovo. Kitų kalbos labai priminė meteorologinių balionų skrydžius.

Prasidėjus meninei daliai choras nuo protestų lauke užkimusiais gergždžiančiais balsais sudainavo populiarią dainelę „Kas man iš tos laimės?..".

Kita daina rodė pasiryžimą: „Lietuviai barzdočiai dūmoja. Galanda kirvius...".

Šokių kolektyvas sušoko pasiutpolkę ir tuoj buvo išvežtas medikų brigados, nes visi suprato pasiutligės užkrečiamumo grėsmę.

Galų gale visi buvo pakviesti į banketų salę. Salė buvo išpuošta geriausių Lietuvos dizainerių (ne kartą puošusių artimąjį ir tolimąjį užsienį) idėjomis ir triūsais (nemaišyti su rūbais).

Visus nustebino visiškai tuščias vaišių stalas. Pusvalandį laukę su viltimi, kad tuoj bus nešami užkandžiai ir taurieji gėrimai, renginio dalyviai ėmė neramiai žvalgytis tarpusavyje. Supratę, kad jų viltys neišsipildys, dar veikiami euforijos nuo padidintų išmokų, visi išsiskaičiavo pirmais-trečiais, ir tretieji nubėgo į artimiausią prekybos centrą, nes kuras jau buvo pabrangęs.

- O Jėzau! Burokėliai tiek kainuoti negali. O kitos daržovės? Lyg patys neaugintume... o silkė?..

- O konjakas! Matei, vėl akcizas padidintas.

- Nafig, varom į turgų, ten apsipirksim gerokai pigiau.

Turguje kainos buvo pakilę lygiai tiek pat, todėl bendru šventės dalyvių sutarimu, pigiai pasisamdę kariuomenės autobusus (kuras nurašomas Leopardams), visi iškurnėjo į Lenkiją, kur Gerovės šventė dar nebuvo prasidėjusi.