Su pareigūnais mano bendravimas aiškus ir apibrėžtas. Vadovaujuosi Konstitucijos, Hagos ir Stambulo principais, tačiau vis tiek kartais kyla šiokių tokių problemų.
Pavyzdžiui, sustabdytas neblaivus turiu ne tik pasakyti savo pavardę, bet ir patvirtinti dokumentu - kitaip veža į nuovadą.
Tuo tarpu policininkas, prisistatęs Kumeliausko pavarde, niekada savo paso nerodo, o paprašytas žiauriai supyksta ir mane surakina antrankiais. Neleidžia net bendro selfio pasidaryti - pozuoja tik „Farų" laidai.
Apie elgseną. Dažnu atveju būnu surakintas antrankiais, paguldytas ant pilvo į balą. Tai yra toleruotina, jei aš esu kaltas. Mano giliu įsitikinimu, jei aš nekaltas, elgiuosi kultūringai ir mandagiai, tuščiai besikabinėjantis policininkas po nepavykusio prisikabinimo pats turėtų gultis ant pilvo į balą, nes jis yra neteisus šiuo atveju. Na, gal užtektų rankas ant kapoto. Ir nereikia tų švyturėlių - išgėrusiam galva svaigsta.
Atskira kalba yra apie kalbą. Kadangi policininkas yra Lietuvos tarnas, jis privalo bendrauti valstybine kalba. Kodėl tada, kai aš jam pretenzijas išreiškiu stipriai rusiškai, vėl būnu paguldytas į balą? Kodėl jis bendrauja svetima mums priešiška kalba? Į užsienio kalbą jis turi nereaguoti arba pasikviesti vertėją. Tą pačią frazę pakartojus Tumbu Jumbu genties kalba, policininkas tik išsiviepia ir gražina dokumentus. Kodėl dvi užsienio kalbos traktuojamos skirtingai? Vieną kartą į policininkę kreipiausi lenkų dažnai vartojamu žodžiu - tai vėl atsidūriau surakintas baloje. Ir gavau porciją dujų.
Beje, Stambulo konvencija sako, kad moteris policininkė neturi teisės manęs liesti. O liečia. Kelnių kišenes tikrina. Tada vėl kalbu ruso-lenkiškai, nes čia jau jai gresia seksualiniu. Tiesa, prieš teisėją svetimkalbių išsireiškimų nevartoju - jie daugiau pasilavinę, gali ir ne taip suprasti.
Ach, kodėl yra išgyvendintos senosios renesanso ir baroko džentelmeniškos etikos taisyklės. Pagal jų kodeksą dvi šalys turėtų bendrauti lygiateisiškumo principais. Konfliktinėse situacijose turėtų būti ginkluotos vienodai. Na, nekalbu aš apie pistoletus, tačiau bent dujų balionėliais - tai abu. Ir konfliktuoti turėtų vienas ant vieno, o dabar visada policininkai būna du. Ir dar, jaučią pralaimintys, jie išsikviečia pastiprinimą, o kitai pusei pralaimint - atima mobiliaką ir pasikviesti chebros neleidžia. Mano nuomone, idealus atvejis tokiose situacijose būtų sekundantai arba neutralus mišrių kovų referis.
Baisiausias atvejis - kai pas mane randa nedidelį miltų paketėlį, skirtą vaikų pyragėlių kepimui. Be jokio geranoriško tarpusavio susitarimo, be ekspertizės protokolo, be materialinės kompensacijos - konfiskuojama ir aš jau vežamas į cypę. O ten pateikti gali, ką tik nori. Pasirodo, kad aš kepu vaikams blynelius iš heroino.
Anąkart rado pas mane cigarečių be banderolės. Nepaaiškinsi, kad nepažįstamas atidavė.
Tiesa, užsirūkyti ant streso leido, bet namie kratą atliko - ieškojo meteorologinio baliono.
Na, susirašiau aš visas tas neteisybes į sąsiuvinį, sudariau sistemą, apgalvojau, kokius įstatymus kaip reikia pakeisti, ir įsirašiau į populiarią partiją.
Dabar laukiu, kad įtrauktų į pretendentų Seiman sąrašus.
Mes dar pakovosim. Padarysim tvarką Lietuvėlėje.