1 nuotr.Taip ir turėjo įvykti. Dar vienas bepilotis orlaivis įskrido į Lietuvos oro erdvę. Ir kas? Nieko. Reakcija - vangi arba jokios. Nenuostabu.
Kai anksčiau iš Baltarusijos įskrido pirmasis dronas „Gerbera", valdžios atsakas buvo toks silpnas ir pavėluotas, kad priešininkams tai tik signalas - Lietuva yra neapsaugota, o ją valdo nekompetentinga, neryžtinga ir pliurpalais besimėgaujanti valdžia. Tikriausiai atsakingiems ministrams jau laikas priminti seną ir visiems žinomą posakį: „Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa". Šiandien vėl tas pats - klausimai lieka neatsakyti, o piliečių pasitikėjimas toliau nyksta. Kur visos mūsų antidroninės sistemos, radarai? Kur?
Kodėl valdžia, kai įskrido ankstesnis bepilotis orlaivis, tą pačią dieną nepareiškė oficialaus protesto? Kodėl įspėti buvo tik keli politikai - Gintautas Paluckas ir Saulius Skvernelis? Kodėl nebuvo informuoti visi Lietuvos piliečiai? Kodėl su įspėjimais vėluojama?
Atsakymas paprastas: biurokratija, arogancija ir nekompetencija - trys žudantys piktybiniai šios sistemos dariniai.
Bet svarbiausias klausimas - kodėl tas bepilotis orlaivis nebuvo numuštas vos tik jam įskridus į Lietuvą? Ko valdžia ir kariškiai laukė? Kad sunaikintų kokį nors objektą? Kad užmuštų Lietuvos piliečius - vaikus, senelius? Ar jie neturi kuo numušti, neleidžia biurokratija ar tiesiog miegojo? Už ką tada jiems mokamas atlyginimas?
Kritikos trūkumas - tiesiausias kelias į nelaimę. Mūsų valdžia ir kariuomenė bijo kritikos. Nemėgsta klausimų, nemėgsta nepatogios tiesos. Bet būtent demokratijoje kritika yra būtina. Jei norime būti saugūs, tobulėti ir nesužlugti, turime kalbėti garsiai. O kaip reaguoja institucijos ir jų užsakytieji nuomonės formuotojai? Bando užčiaupti burnas. Visi, kurie kelia klausimus - esą kelia paniką. Paniką? Nagi būkim sąžiningi. Panika kyla veiksmų metu, o ne tada, kai visuomenė po fakto sužino apie įvykį. Žmonės pyksta, klausia, reikalauja atsakymų, bet nepanikuoja. O net jei ir panikuotų, šiandieninė panika būtų mažesnė blogybė nei rytojaus ramybė po drono smūgio. Geriau šiandien papanikuoti nei rytoj gauti su dronu per galvą.
Niekas iš valdžios nieko nedarys, kol jų nespaus. Jie suksis, teisinsis, ieškos įtakotukų užtarimo feisbuke, bet kaltės nepripažins. O juk padėtis - rimta.
Ką sako Lietuvos kariuomenė? Oficiali pozicija skamba taip: „Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai." Supratote? Taikos metu orlaivių numušinėti negalima. Dangus pilnas civilinės aviacijos. Vadinasi, priešo paleistas dronas - ne problema, nes, pasak jų logikos, jis tikrai mandagiai pasitrauks nuo civilinio lėktuvo ir nieko nesutrikdys, o gal dar ir draugiškai pamojuos.
Numušdamas droną gali žvairai šaudydamas kliudyti keleivinį lėktuvą, o šalia kylančio, skrendančio ar besileidžiančio keleivinio lėktuvo atsidūręs priešo dronas tampa jau nepavojingas? O jei dronas skrenda link vaikų darželio ar gyvenamųjų kvartalų? Ne bėda - juk tai ne „ypatingos svarbos objektai". Tokiu atveju, matyt, palinkėsime dronui laimingos kelionės. O jeigu priešas mums nepaskelbs karo ir taikos metu į Lietuvą įskris 500 dronų? Kas tada? Vėl ramiai sėdėsime? Nes juk šventas taikos metas? Nes ne G.Paluckas ar S.Skvernelis pavojuje, kadangi juos paslėpsime. O kaip masiniai žmonių sambūriai? Ar tai ne strateginis objektas?
Kariuomenė dar pridūrė: „Matėme droną, bet paskui pametėme iš akių". Visa viltis, kad gal grybautojai ras. O gal vaikai smėlio dėžėje.
Pagaliau bepilotis orlaivis buvo rastas - Gaižiūnų poligone, po nosimi ginkluotosioms pajėgoms.
Prisimenate, kaip Lietuvos kariuomenės vadas teigė, jog bepiločio orlaivio įskridimas į Lietuvą galbūt yra melagiena, ir kad gal iš viso nebuvo jokio drono. Nors droną matė liudininkai, ir net pati kariuomenė teigė, jog stebėjo iš Baltarusijos skrendantį bepilotį, bet po to pametė jį iš akių. Tačiau vėliau buvo įjungtas „durnius": gyventojai melagiai, jiems vaidenasi, ko jie čia kelia paniką, gal jie nori diskredituoti valdžią, kariuomenę.
Niekas labiau negali Lietuvos diskredituoti ir jai pakenkti, kaip teisingos kritikos trūkumas mūsų pačių atžvilgiu bei melas. Melas, išsisukinėjimas ir korupcija - griauna pasitikėjimą.
„Jeigu jūs pradėjote meluoti, laikykite, kad karą jau pralaimėjote" - šiuos žodžius yra pasakęs Japonijos admirolas Isoroku Jamamotas.
Išvada viena: skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas. Mokykitės plaukti.
