1 nuotr.Šiomis dienomis su didele pagarba prisimename 1991 m. sausio įvykius ir sovietinių okupantų nužudytus mūsų tautiečius. Niekada nepamiršime Trispalvės, Vyčio ir Gediminaičių stulpų.
Tačiau Lietuvos laisvės kovotojai turbūt karste apsiverstų sužinoję, kad Tarybų Sąjungos komunistų partijai ištikimu likęs Stanislovas Giedraitis vėliau buvo išrinktas nepriklausomos Lietuvos Seimo nariu, o Dalia Grybauskaitė net paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11-ąją tęsė darbą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, rengusioje kadrus komunistų partijai - profsąjungų pirmininkus, komjaunimo sekretorius, partinių organizacijų sekretorius, partinių komitetų instruktorius.
Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Vilniaus aukštajai partinei mokyklai toliau vadovavo „prof." „dr." Valentinas Lazutka, o moksline sekretore dirbo ėjo „dr." Dalia Grybauskaitė. Yra išlikęs jos 1990 m. balandžio mėn. prašymas suteikti atostogų gavus kelialapį į sanatoriją Druskininkuose.
Dalia Grybauskaitė pradėjo dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po to, kai 1988 m. Maskvoje Visuomenės mokslų akademijoje prie SSRS komunistų partijos centro komiteto apgynė „disertaciją" „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime".
Skaudu, kad Sausio 13-osios ir Kovo 11 d. minėjimų dalimi tapo istorinė užmarštis.
Negalime kurti ateities, nežinodami praeities, nemokėdami istorijos, todėl 2024 m. gruodžio 19 d. kreipiausi į Seimą: „Gerbiami kolegos, artėja Sausio 13-oji - turbūt visiems mums šventa diena ir simbolinė Lietuvos nepriklausomybės gynimo diena. Deja, daugelį, ypač tuos, kurie nukentėjo nuo okupanto represijų, skaudžiai žeidžia tai, kad iki šiol, net ir šią dieną, pasitaiko, kad Seime lankosi asmenys, kurie Kovo 11-ąją, skelbiant Lietuvos nepriklausomybę, buvo okupanto pusėje. Aš kviečiu gerbiamą Seimą imtis žingsnių, kad tokiems žmonėms būtų uždarytos durys į Seimą bent jau sausio 13 d. Ačiū."
Istorinę užmarštį atsispindi neužmirštuolė, pasirodžiusi praėjus keliems dešimtmečiams po kruvinos agresijos 1991 m. sausio 13 d. Neužmirštuolė - tai Alzheimerio draugijos simbolis. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis.
Demencija - tai bendras terminas, kuris apibūdina ilgalaikį atminties, mąstymo ir pažintinių funkcijų silpnėjimą.
Viena iš konservatorių lyderių Monika Navickienė buvo užregistravusi neužmirštuolę, kaip prekės ženklą.
1989 m. gruodžio mėn. Lietuvos komunistų partija (LKP) XX suvažiavime priėmė sprendimą atsiskirti nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP).
LKP dalis, siekusi atsiskyrimo, prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo, vėliau pasivadino tapo Lietuvos demokratine darbo partija, o paskui prisijungė prie socialdemokratų.
Lietuvos nepriklausomybei priešiška (platforminė) LKP dalis liko ištikima TSKP, palaikė Tarybų Sąjungą ir 1991 m. rugpjūčio pučą. Platforminei LKP vadovavo „prof." „dr." Mykolas Burokevičius, buvęs Irenos Anajevos-Šiaulienės disertacijos vadovas.
Tarp platforminės LKP vadovybei pavaldžių ar lojalių organizacijų paminėtini KGB Lietuvos skyrius, OMON Lietuvos skyrius, Vilniaus aukštoji partinė mokykla, Nacionalinio gelbėjimo komitetas, Tarybų Lietuvos Radijas, laikraštis „Tarybų Lietuva" ir kaspervizija. Pastaroji transliavo nuo 1991 m. sausio 13 d., kai okupantai užgrobė televizijos bokštą, iki 1991 m. rugpjūčio pučo žlugimo.
Aš puikiai prisimenu 1991 m. sausio 13-ąją ir 1990 m. kovo 11-ąją.
Negaliu būti su tais, kurie tada buvo priešo pusėje.
