1 nuotr.„Žaliasis kursas" į mūsų gimtą kraštą atnešė tikrai nemažai žalumos. Vien jau kiek ekologiškos valiutos sugeneravo Lietuvon koją įkėlusi skandinavų milžinė „Ikea".
O padidinus miškų kirtimo kvotas, miškai tapo gerokai sveikesni ir šiuolaikiškesni. Itin tvariai (gaila tik kad ne elektra varoma technika) kertami plynais kirtimais brandūs miškai, įveiklina daugelį ekonominių ir socialinių sluoksnių gyventojų.
Dirba valdžia, kuri suteikia leidimus, dirba jų giminaičiai, kurie leidimus gauna, dirba jų kaimynai ir artimieji, kurie ranka rankon, petys petin, euras prie euro, pušelė prie pušelės augina valstybės gerovę ir biudžetą.
Derėtų tarti pagiriamąjį žodį mūsų miškų sanitarams, kurie miškų valymus ir kirtimus vykdo atsakingai - tik suderinus visus dokumentus ir tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus popieriukus.
Seni miškai, kaip ir senos karvės, bezda ir teršia klimatą. Todėl šalies administratoriams derėtų apsvarstyti galimybę įteikti apdovanojimą nusipelniusiems asmenims, kurių dėka tų senų brandžių miškų ant mūsų svieto belikę gal keli procentai.
Už sunkų triūsą ir pasiekimus Lietuva turėtų būti apdovanota žaliuoju sidabro medaliu už medienos tiekimą koncernui „Ikea".
Mūsų taršūs, pasiligoję draustinių ir regioninių parkų medeliai atgimė tvariam gyvenimui atsakingose rankose ir sudarė 13 proc. visos žaliavinės koncerno medienos.
Auksą ima Lenkija su 29 proc., o Švedija turi tenkintis vargana bronza su 10 proc.
Su dideliu pasididžiavimu stebime mažėjančius kertamos ir išvežamos medienos kiekius. Tai ženklus rodiklis, indikuojantis, kad tikslas jau beveik pasiektas - brandžios medienos kiekis reikšmingai sumažintas, todėl Lietuvai klimato atšilimas nebegresia.
Nebent karvės daug bezdės. Bet čia ne apie jas. Mūsų miškai tvarūs, gražūs ir jauni - išvalyti.
Ura tovariščy! Za rodinu!
