Sociologai patyrė šoką. Tiek „pabaisų" ministerijose, bet tiek socialdemokratų, tiek „Nemuno Aušros" reitingai kyla. Nonsensas. Kažkas čia ne taip.
„Vilmorus" vadovas, sociologas Vladas Gaidys, per ilgus savo darbo metus fiksuojant reitingus, sako neprisimenantis tokio atvejo, kai valdančiąją partiją purtytų tiek nemalonių istorijų, o ji vis tiek stovėtų ten pat, kur ir pradėjo savo kelią.
„Įdomu tai, kad tų pokyčių tarp partijų yra, bet, jeigu atkreipsime dėmesį, pirmoje vietoje - socialdemokrai, antroje - konservatoriai, trečioje - „Nemuno Aušra", ketvirtoje - demokratai. Išsidėstymas vis dar toks pats, kaip po Seimo rinkimų. Niekas nepasikeitė. Kažkoks paradoksalus stabilumas", - stebėjosi V.Gaidys.
Gerbiamam V.Gaidžiui tikriausiai laikas pas gydytojus išsitirti dėl amnezijos.
O dėl apklausoje dalyvavusių respondentų noriu pasidžiaugti. Rezultatai rodo, kad jie kuo sveikiausi žmonės ir dar pamena tą košmarą, į kurį mus buvo įstūmusi buvusi vyriausybė.
Kritikuodamas buvusius, nenoriu girti esamų. Šie taip pat verti gero botago, bet valdant šiai koalicijai bent jau ryte atsikėlęs eilinis pilietis nebijo prieiti prie kompiuterio ar pasižiūrėti vakaro žinias.
Tik primenu garsių ir Lietuvai „nusipelniusių" ministrų pavardes.
Arūnas Dulkys, kuris faktiškai optimizavo ir sunaikino sveikatos apsaugą Lietuvoje ir džiūgavo, kad „dvigubai pavyko sumažinti gimstamumą Lietuvoje". Kurio visos iniciatyvos vedė į neviltį Lietuvos žmones.
Evelina Dobrovolska, kuri būdama teisingumo ministre pradėjo kryžiaus žygį prieš lietuvių kalbą ir abėcėlę. Paradoksas, kad vyriausybė, kuri žadėjo apginti Lietuvą nuo Rusijos, nesugebėjo apginti jos abėcėlės.
Simonas Gentvilas, kuris nepaliko miške sveiko kelmo ir įvarė siaubą visiems Lietuvos automobilių vairuotojams.
Gintarė Skaistė, kuri prastuminėjo mokestines reformas šaltu veidu. Dar ir dabar vien prisiminus žodį „mediana" šiurpas pagaugais eina.
Simonas Kairys - ministras, kuris nesugebėjo suskaičiuoti lyčių ir tuo varė siaubą piliečiams. Nes visi suprato, į kokią vietą eis kultūra, jei ministras nežino, kiek yra lyčių. Vien režisieriaus Rimo Tumino puolimas Lietuvos kultūros istorijoje bus įrašytas kruvinomis raidėmis. O kur dar tyla, kai leftistiniai šunys puolė Justiną Marcinkevičių ir kitus mūsų tautai nusipelniusius kultūros veikėjus.
Jurgita Šiugždinienė ir į švietimo sistemą infiltruotas lytinis švietimas (GĮP), o iš tikro - vaikų seksualizavimo programa. Visi tėvai, kurie turi ir dar turės mokyklinio amžiaus vaikų, tai prisimena su didžiuliu nerimu.
Gabrielius Landsbergis, kuris tapo karo pranašu ir šaukliu. Kiek nerimo jis pasėjo Lietuvos piliečių širdyse. Kokius iššūkius teko pergyventi Lietuvos verslui, šio „genijaus" URM valdymo laikotarpiu, sunku net apsakyti.
Aušrinė Armonaitė su savo inovacijomis ir ant ministerijos langų kabančiais įvairiaspalviais skudurais ne tik prajuokino Lietuvą, bet ir pasiuntė perspėjimą, kas būna, kai raganos ir velniai patenka į valdžią.
Agnė Bilotaitė, kuri priminė baisiausius filmus apie Antrąjį pasaulinį karą ir moteris prižiūrėtojas koncentracijos stovyklose. Visi pasijautėme tarsi gyventume lageryje. Ačiū Dievui, kad tas košmaras baigėsi.
Kęstutis Navickas, kurį žemdirbiai dar ilgai prisimins, kaip košmarišką sapną, kaip giltinę su dalgiu, einančią per Lietuvos laukus ir kaimus. Pienininkystės sektorius susitraukė ir vos atlaikė tokį ministeriavimą.
Ar dabar sociologams aiškiau? Žmonės pamena BAISIAUSIĄ vyriausybę nepriklausomybės laikotarpiu ir žmonės balsuos už žemaitaičius, ambrazaičius, užkuraičiusį ar mikimauzą tik todėl, kad negrįžtų buvusieji.
Ši valdžia turi tokį carte blanche, kad, norint jį iššvaistyti iki kitų rinkimų, reikia turėti neeilinių gabumų.
Pagyvensim pamatysim.