Gediminas JAKAVONIS: Nuo LDK iki „Bananų respublikos“ arba neišsipildžiusių vilčių valstybė

Prisiminkit tarpukario, sovietmečio užaugintą Lietuvos kartą, kuri atkūrė nepriklausomybę, pirmoji Europoje iš savo teritorijos išvedė okupacinę Rusijos kariuomenę, o pirmąją po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybę ir dabar tų įvykių amžininkai atsimena su pagarba.

Čia reikėtų panegiriką valdžiai pabaigti, nes prieš akis iškyla S. Skvernelio, I. Šimonytės, G. Palucko, I. Ruginienės vadovaujamų ministrų kabinetų veikla.

Ilgai Lietuva gyveno lengvai ir laimingai, jei sugebėjo „užsiauginti" tokią valdžią, kuri moka tik tuščiai ir gražiai kalbėti, bet nemoka iki galo dirbti ir spręsti problemų - išskyrus savo gerovės kūrimą.

Net sovietmečio faktinis Lietuvos vadovas (nemaišykit su apsišaukėliu faktiniu „valdovu") A. Sniečkus, atstatęs Trakų pilį, ar po jo kraštui vadovavęs A. Brazauskas, atkūręs Vilniuje valdovų rūmus, nepaisant partinės priklausomybės, buvo savo žemės šeimininkai.

„Meteorologinių balionų" skandalą reikėjo parodyti anksčiau, kad, sustojus oro uostų darbui ir prieš visą pasaulį apsijuokus teisėsaugos tarnyboms, lietuviai pamatytų iki kokio melo, netvarkos nusirito mūsų pačių, už nieką neatsakančios valdžios valdoma valstybė, kadaise tituluota Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.

Nuo jūros iki jūros lietuvių kunigaikščių valdomoje teritorijoje, anot istorikų, tvarka ir proto trūkumu niekas nesiskundė, tik, man atrodo, kad to laikotarpio LDK valdovų išmintį paveldėjo dabartinis Baltarusijos prezidentas (ne S. Cichanouskaja), o „Batka" pravardžiuojamas A. Lukašenka.

Stebint mūsų aukščiausiųjų valdžios pareigūnų veiksmus, atrodo, kad jų protėviai viduramžių Lietuvos valstybėje buvo juokdariai-skamarochai, linksminę karaliaus pilin atvykusius užsienio svečius. Iš viduramžių paveldėtus pajacų genus mūsų Vyriausybės nariai išsaugojo stiprius.

Ko verta vien VRM vadovo V. Kondratovičiaus daina, kai jis pareigūnų, reikalaujančių pakelti algas, mitingą sumaišė su atranka į Euroviziją. Na, bet ne jis „daro pagadą" valstybėje, kuri drąsiai žvelgia į šalies priešus, pasivadinusi LT.

Čia mūsų „aukštas", vis stebuklingame veidrodėlyje pasiaiškinantis, kad „gražus" jau antrą kadenciją dirba su visą pasaulį žodžiu „sankcijos Rusijai" valdančiais - anūku Gabrieliumi ir kasdien krūvas pinigų plaukų lakui išleidžiančiu Kęstučiu.

Visų kitų valstybių vyrai šioje žemėje galvoja apie save, savo tautą ir šalį, nesikeldami ryte su mintimi, ką čia dar gero Lietuvai padarius.

Tik mūsų dabartinės istorijos klounai, prisidirbę kvailysčių, lekia į amerikas ir europas, kad Vakarai, kaip kažkada iš sovietinės armijos grįžęs pusbrolis, juos apgintų, kad už tvoros esančiam kaimynui špygas ir liežuvį rodė.

Atrodo, kad mūsų „kovotojai" su Rusijos, Kinijos, Vengrijos negerovėmis jau seniai tapo įkyriais uodais tarptautinės diplomatijos forumuose, kurie patys muša, patys rėkia.

Panašu, kad bet kurį mūsų valdžiažmogį paskyrus krašto apsaugos ministru, jis jau kitą dieną kaip LDK kunigaikštis Algirdas smogs kalaviju į Maskvos vartus, tik „Vakarai" už tai jam pinigų turi duoti.

Bet grįžkim prie „Batkos", kuris su mumis draugauti norėjo, negrasino ir mūsų bendrą sieną su Baltarusija pats vienas nuo visų negandų saugojo.

Prieš keletą metų, kai lietuvaičiai, vedami A. Tapino ir „Magnolijos", surengė Medininkų kelią, mes kaimyninėje valstybėje stengdamiesi įvesti tvarką ir čia, Lietuvoje, „išrinkdami" naują Baltarusijos „prezidentą (-ę)", baigėsi tuo, kad kaip toje patarlėje apie meškos paslaugą - Lietuvos aukščiausieji politikai A. Lukašenką įstūmė į Maskvos glėbį, padarydami mūsų šalį potencialia pafrontės valstybe.

Telieka tik padėkoti už tai „epochos garbei ir sąžinei - „A. Tapinui ir Co", kad dundukai lietuviai susipyko su niekuo jiems negrasinusiais kaimynais.

Kaimyninėje valstybėje, kur daug geriau sprendžiami socialiniai dalykai, mūsų pasienio rajono gyventojai turi daug giminių ir mato, kad „Batka" savo šalyje išsaugojo realią ekonomiką.

Jis neleido „privatizuoti" strateginių objektų, naudingai Baltarusijos žmonėms įsileido Kinijos investicijas ir protingai išnaudojo putinistinės Rusijos paramą, neleisdamas savo šalies tapti Kremliaus protektoratu, kokiu tapo Lietuvos valdžia, visiškai atsiduodama vakarietiškų vertybių „malonumui", kai tapome labiausiai visame pasaulyje nykstančia tauta.

Pradėjome nuo to, kad visus Lietuvos žmonių nuopelnus sau prisiskyręs Marksizmo-leninizmo katedros dėstytojas, būdamas užsieniuose susirinkdavo viešbučių muiliukus ir šampūnus, tada atėjo „tvartuko privatizacijos" eilė, paskui Islandijos žmonių Lietuvai skirtų pinigų pasisavinimas, „Mažeikių naftos" „padovanojimas" amerikonams.

Su tokiu mokytoju, premjeru būdamas S. Skvernelis jau nesismulkino: „Lietuvos geležinkelių", „Generalinės urėdijos" veiklos išbalansavimas, „Igničio" akcijų, galimai ne be naudos, išpardavimas.

Šį į „Adamsų šeimos" Pūlinį panašų personažą, kaip ir į Mertišę panašią buvusią Seimo pirmininkę V. Čmilytę, uždarinėjančią lietuviškas kultūrines organizacijas, abu vienija pastebėjimas, jog iš dabartinės opozicijos atsidūrę valdžioje, taip pat tik naikins lietuvių norą gyventi savo valstybėje.

Taip, kaip prieš kelis šimtus metų indėnai Amerikoje valdę žemes, mes lietuviai XXI amžiuje juos atkartojame, kai mūsų valdžios „didžiavyriai" už jiems pakištus „stiklo karolius" išparceliavo Lietuvos žmonių turtą, priversdami ieškoti darbo vietų svetur ir emigruoti iš savo tėvynės.

Čia mes, anot Bumblausko, lenkų cholopai, o anot Kukliansky, esame tik žydšaudžiai, kuriems negalima didžiuotis savo net seniausia pasaulyje kalba.

„Batka" pasielgė daug protingiau. Yra žodis „litvinizmas". Lietuviai - tai ne mes, o LDK sukūrę baltarusiai, kaip teigiama, esą mūsų didieji kunigaikščiai Mindaugas, Kęstutis, Algirdas ir Vytautas buvo baltarusiai.

Todėl Gudijoje jiems statomi paminklai kaip „saviems", o Lietuvoje, prisidengiant nacionalizmo grėsme, jiems neva neatsiranda vietos net atminimo ženklams.

Tada ir Vilnius jau ne mūsų sostinė, kur be rusų kalbos neišsiversi, o baltarusių miestas. Na, durnių ir bažnyčioj muša, sako mūsų tautos išmintis.

Su Taivanu lietuviška valdžia nepasimokino, tai dabar renka iš savo tautiečių pinigus auksiniams ukrainiečių oligarchų unitazams, vakarams plojant, kad vykdome „vertybinę" politiką.

Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Žmonės nesikeičia, kai po eilinių rinkimų Lietuvoje tenka konstatuoti, kad cirkas išvažiavo, o liberalių ideologijų klounai valdžioje liko.

P. S. Dabar pasakysiu, kad noriu, jog savaitei mūsų šalies prezidentu taptų A. Lukašenka, kuris duotų tris dienas laiko, kad VRM vadovas V. Kondratovičius, pasieniečių vadas R. Liubajevas, policijos generalinis komisaras A. Paulauskas, krašto apsaugos ministras R. Kaunas turi nutraukti kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos permetimą per mūsų sieną į Lietuvą!

Kitaip visi su savo pavaduotojais lekiat iš darbo. Spėkit, susitvarkys pas mus reikalai ar ne?

Na, tada, žinoma, sulėks įvairūs raskevičiai su žmogaus teisėmis, bet tegul jau tai būna Dianos Nausėdienės ir jos vyro galvos skausmas, kurie, pasibaigus kadencijai, norėdami išnykti iš Lietuvos, turi nors kiek paisyti savo tautiečių norų.