Gediminas JAKAVONIS: Lietuviškos valdžios kodas

Savaitgaliais iš vilnių ir kaunų į namus sugrįžtantiems vaikams bei anūkams gali papasakoti apie per sieną gabenamas cigaretes, korumpuotus pareigūnus ir sostinėje sėdinčios savo valdžios durnumą, kuris, dėl oro balionų pradėjus stabdyti lėktuvų skrydžius, Lietuvoje nušvito visomis vaivorykštės spalvomis.

- Sūnus nenorėjo gyventi iš kontrabandos, todėl pasirinko ilgų maršrutų vilkiko vairuotojo darbą, kur Lietuvos „Linava" lyderiavo Europoje ir savo darbuotojams mokėjo gerus atlyginimus.

Dabar sėdi su savo mašina Baltarusijoj, negalėdamas grįžti namo, - kalbėjo senas mano pažįstamas dzūkas, kraipydamas žilą galvą.

- Atsimeni, apie tai kalbėjom ir aš net laikraštį su nuotrauka išsaugojęs turiu, kur Seimo narė B. Vėsaitė laiko plakatą su kviečiančiu trečiųjų šalių piliečius į mūsų šalį: „Čia Jūs laukiami!". Bet kai Batka (A. Lukašenka) nukreipė nelegalius migrantus Lietuvon, mūsų politikai pradėjo rėkti, kad tai „hibridinė ataka". Dabar tas pats.

Nesusitvarkydami su į Lietuvą iš Baltarusijos masiškai plūstančia kontrabanda, „praregėję" valdžioje sėdintys politikai vėl „hibridine ataka" apkaltino baltarusius ir net nulėkė Amerikon skųstis.

Kai Baltarusijos prezidentas paviešino kontrabanda besiverčiančių lietuvaičių, kur varėniškiai rado ir savo gerai pažįstamų žemiečių mobilių telefonų numerius, iš savo spec. tarnybų jokios reakcijos nesulaukėm...

Kai premjeraujant I. Šimonytei, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, pasijutusi visų teisėsaugos sistemos dalykų „guru", rimtu veidu priiminėjo mūsų mieste pasieniečių paradą, reikėjo matyti kreivas į tai žiūrinčių varėniškių šypsenas, kai ministrę lydinčiųjų pareigūnų gretose matė visai kitame kontekste žinomus piliečius.

„Klasika", kai bet kuriame vakarietiškame trileryje pagrindinis filmo herojus kaunasi su korumpuotu politiku ar teisėsaugos pareigūnu, tačiau lietuviškame politikos scenarijuje „blogis" - tai arba likusi sovietinių laikų atgyvena, Kremliaus arba šiuo atveju Minsko nusikalstama ranka, pamirštant savo pačių durnumą.

Anot „didelio ir gražaus" mūsų šalies vadovo, kuris nutarė „skaudžiai" pamokyti kaimynus, nepaskaičiavęs kelių ėjimų į priekį, kirto savo šalies piliečiams. Lietuviai tapo savo šalies politikų kvailumo įkaitais.

Premjerė Inga Ruginienė savo veiksmais šioje istorijoje parodė, kad jei išbus šiose pareigose iki kadencijos pabaigos, tai gali prisidirbti daugiau nei prieš ją ministre pirmininke buvusi Ingrida Šimonytė.

Prabilusi apie Estijos-Baltarusijos sienos uždarymą, dabartinė premjerė privertė tautiečius diskutuoti apie tikrąją (galbūt blondinės) josios plaukų spalvą ir rimtai pamąstyti, kokį Margaret Tečer ar Andželinos Džoli vaidmenį ji atlieka savo užimamose pareigose.

Kai pasaulyje vyksta globalūs pokyčiai ir Lietuva turi išlikti kaip nepriklausoma valstybė, padėti, patarti savo valdžiai pasiruošę šviesiausi tautos protai, kaip tai buvo mūsų Atgimimo laikotarpiu.

O dabar pasižiūrėkit į pirmųjų mūsų valstybės asmenų patarėjų komandas, kuriose daugumą sudaro prisitaikėliai, pataikūnai ar šiaip jau intrigas mokantys kurti personažai.

„Kai daug niankų, vaikas be galvos", sakoma pas mus Dzūkijoje, o ką tada kalbėti apie remiantis jųjų patarimais priimamus sprendimus, kuriais įtikėję mūsų vadukai pasijunta pasaulio viešpačiais.

Prezidentas D. Trumpas savo žmonėms taria: „Padarysim Ameriką vėl didžią", lietuvaičių išrinktas mūsų šalies vadovas saviesiems žada padaryti „vėl didžią NATO".

Kur jau čia G. Nausėdai užsiiminėti tokiomis smulkmenomis kaip Lietuvos žmonių reikalai. Čia greičiau galioja taisyklė, kad savus reikia mušti, jog tai matydami, svetimi bijotų. O tokių pavyzdžių dabartinės mūsų šalies istorijoje daugiau negu reikia.

Faktiniu šalies vadovu ir sovietinės imperijos griovėju apsiskelbęs V. Landsbergis su „Mažeikių naftos" afera pradeda nebaudžiamo Lietuvos turto išparceliavimo erą.

Jo anūkas Gabrielius, vykdydamas „vertybinę" užsienio politiką, vardan Taivano interesų nutraukia mūsų šalies ekonominius ir verslo ryšius su Kinija. (Įdomus pastebėjimas: JAV teismas pripažino, kad už tokį patį „vertybinį" sprendimą buvęs Gvatemalos prezidentas A. Portilas iš Taivano gavo 2,5 mln. dolerių kyšį).

„Krizių premjeru" tituluojamas A. Kubilius, kuris apsiėmęs statyti atominę elektrinę Lietuvoje, šio darbo padaryti taip ir nesugebėjo, jei neskaitysim, kad sugebėjo „ištratinti" tam skirtas milijonines lėšas.

Jis dabar eurokomisaras, atsakingas už Europos Sąjungos gynybą ir kosmoso reikalus. Klausimas - ar kad toks bla-bla-bla tipo mūsų politikas užima aukštas pareigas europinėje institucijoje jūs jaučiatės nors kiek saugesniu?

Palikim konservatorius su jų minimais „herojais" ramybėje. Juos šalies rinkėjai nubaudė rinkimuose savo balsų daugumą skirdami V. Blinkevičiūtės vadovaujamiems socialdemokratams, kurių lyderė žadėjo tapti premjere ir Lietuvos žmonėms nekelti mokesčių.

Vietoj to panelė Vilija išdūmė Briuselin, premjero poste palikdama jau kartą teistą Gintautą Palucką, kuris darbą Vyriausybėje pradėjo nuo jį išrinkusių tautiečių turto apmokestinimo.

Kai žiūriu Monikutės vadovaujamą LRT, tai atrodo, kad dabar labiausiai Lietuvos žmonėmis rūpinasi ir jų galisi opozicijoje esantis Saulius Skvernelis, kuris be to, kad sujaukė pelningai dirbusius „Lietuvos geležinkelius", įvykdė pražūtingą miškams urėdijų reformą, dar ir apvogė mus visus slapta išparduodamas „Igničio" akcijas.

Nors istorija turi savybę kartotis, iš jos klaidų nesimokoma. Liūdniausia, kad žvelgdamas į tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, pradedu suprasti, ko nesuvokiau anksčiau. Kodėl tarpukario nepriklausomos Lietuvos valstybės žmonės nesipriešino 1940 metais ją okupavusiai Sovietų Sąjungos Raudonajai armijai. tai ir yra baisiausia!