Žiūrėkit, gerbiamieji, po visos „progresuomenės" vykdomo besąlygiško pasitraukusios Krašto apsaugos ministerijos ministrės Dovilės Šakalienės gynimo, nors kaltinimai jai labai rimti (mobingas), o ir duomenų apie šiuos įtarimus yra daugiau nei pakankamai, gali kilti tam tikrų klausimų: kodėl yra besąlygiškai „progresuomenės" ginama D.Šakalienė, bet nemėgstama premjerė Inga Ruginienė?
Nors abi yra moterys ir lyg ir abi turėtų atstovauti tai, ką „progresuomenė" vadina „moterų įgalinimu"?
Ogi esmė yra tokia, kad D. Šakalienė yra tipiška „progresuomenės" atstovė, labai smarkiai prisidėjusi siaurinant bei mažinant šeimos autonomiją. Gi I.Ruginienė yra tipiška socialdemokratijos atstovė, beveik visą karjerą dirbusi darbuotojų profsąjungose. Gal ir nuskambės keistai, bet darbuotojų interesų atstovavimas neretai yra priešingas „progresuomenei".
Pradedant nuo to, kad darbuotojai, kurie savo sunkiu sąžiningu darbu pelnosi duoną, dažnai yra konservatyvių pažiūrų, baigiant tuo, kad „progresuomenės" taip mylima neribota imigracija (arba dar kitaip - „praturtinimas įvairove") tiesiogiai kenkia darbuotojų interesams, nes jiems tenka dėl atlyginimų ir darbo sąlygų konkuruoti su imigrantais iš mažiau turtingų šalių.
Šiaip pastarosiomis savaitėmis nutiko vienas įvykis, kuris turėtų labai patikti pasaulio „progresuomenei". Nes pirmą kartą per visą Japonijos istoriją šios šalies ministre pirmininke buvo išrinkta moteris - Sanai Takaiči (Sanae Takaichi). Puikus moterų įgalinimo įvykis, pramuštos „stiklinės lubos" moterims tapti politinėmis lyderėmis dar vienoje šalyje. Bet kažkaip dėl tokio įvykio nesigirdi jokio šampano šaudymo iš „progresuomenės" pusės.
Priešingai - girdisi iš konservatyviųjų vyrų pusės. Nes p. S.Takaiči yra labai konservatyvių pažiūrų, neretai vadinama „Donaldu Trampu ant steroidų". Lygiai taip pat, kaip Italijos premjere tapus G.Meloni, iš „progresuomenės" pusės girdėjosi tik dantų griežimas, o iš konservatyvių vyrų pusės - plojimai.
Šie pavyzdžiai aiškiai iliustruoja, kad labiausiai už vyrų ir moterų lygias teises pasisako, moterų sėkme politikoje džiaugiasi tie, kurie yra kaltinami „mizoginizmu". Nes jei politinė lyderė yra kompetetinga ir mums artimų pažiūrų, vadinasi, valio, vėjo šiai politinei lyderei į bures. O va mažiausiai tokiu „moterų įgalinimu" džiaugiasi „progresuomenė", kuri lyg ir nuolatos draskosi marškinius ant krūtinės už „moterų įgalinimą".