„Prie ruzzo" kiekvieną pirstelėjimą lygino su ikirevoliuciniais laikais. Vadovėlių gale būdavo lentelės, kur smalsus ruzzteikiukas rasdavo skaičiukų, kiek kartų viskas pagerėjo. Visi dar pasitaikantys trūkumai? Tai juk kapitalizmo atgyvenos!
Tą itin mėgo visokie komjaunuoliai - aršūs ateistai. Pasikeitus vėjui, idėjiniai ateistai mikliai tapo aršiais katalikais, komjaunuoliai - homjaunuoliais. Senesnės kartos vėtrungės dabar nusižeminę tupi bažnyčių pirmosiose eilėse.
Padermė, kuri niekada nemyža prieš vėją, nes bijo gauti gurkšnį. Giliai susikaupę, nuleistomis kiaulių akutėmis. Prie krūtų prispaudę baltas, darbo nemačiusias rankeles grįžta pas runkelius-tautiečius po Komunijos, suvalgę savo Dievą.
Ir viską lygina su tarybiniais laikais, apie kuriuos, tiesą sakant, neturi žalio supratimo. Visi trūkumai aiškinami socializmo ir ruzzų nostalgija. „Aaaa, tai tu, braliukas, komunistas, ždūnas..." suurzgia koks storas tešlius - Komentarų Liūtas.
Sudunda kanopos, nugriaudėja isteriškų plojimų audra. Šimtas kitas nepagydomai sergančių, įsimylėjusių savo bukumą asilų palaikina. Visi su dvispalvėmis profiliukuose. Matot, dabar toks jų uniforminis ženklas, kaip ir nezabudkė.
Aišku, būtinai pasiūlo pačiulpti - jiems beveik egzistencinis veiksmas, be kurio tiesiog negali. Reikėtų psichiatrams susidomėti - kodėl profesionaliems patriotams pačiulpimas toks svarbus?
Kūdikystės refleksas ar nepatenkinta pasąmonės svajonė? Nacionalinė premija garantuota.
Ir būtinai pasiūlys sušaudyt, kai ateis laikas. Tai antras egzistencinis veiksmas, be kurio negali. Sąrašai sudaryti, kaščiūnų su idzeliais patvirtinti. Prokuratūra baudžiamosios veikos nepastebi, kaip visų totalitarizmų laikais.
Ukrainos protektoriato psichozės užvaldytoje teritorijoje svarbiausia - kieno Krymas ar kas prieš šimtą metų kur nereikia pašoko. Ilgai nereikės laukti - greit aikštėse įsiplieks knygų laužai.
Jei kam nepatinka, išprotėję patriotai paaiškins, kad prie ruzzo mėsos nebuvo! Ir visiems bus gerai, įrodė tiesas, blogybių nebėra! Tu - sunaikintas. Tokia psichiatrijos vadovėliuose pirmakursiams aprašyta schemutė.
Naudinga šiuolaikiniams Šventosios Šeimos Rašto Aiškintojams, nes viską „paaiškina". Nieko nereikia mąstyti, priežasčių analizuoti. Nei problemų pamatyti ir jas nagrinėti. Toks saviapgaulės orgazmas.
Žmonėms sunku? Na ir kas? Galvojimo ir nelengvų išvadų, kurias juk derėtų kaip nors ir pagrįsti, nereikia. Gali sau rašyti rašinėlius ir vaizduoti kovotoją „už Lietuvą". Ir laukti Balkonėlio Mišių orgazmo.
Kas baisiausia - kad ši psichozė ne vaidyba. Ji tikra, „iš širdies". Ir lietuviai lietuvius šaudys ne kaip stribai - dėl kaimyno karvės ar pavydo turtingesniam. Iš įsitikinimo, kad daro gerą darbą Tėvynei!
Totalitarizmo išprievartautos iš tikrųjų yra „patriotizmo aiškintojų" smegenys. Parazitai patys nieko nekuria, tik minta kitų syvais. Kovotojai su atgyvenomis yra šiltai įsitaisiusi, sočiai godi ir visada baili atgyvena.
Visada ten, kur naudinga. Prisiima įsitikinimus ir patarnauja. Nesugeba, nenori matyti to, kas yra ir smerkia pasaulį plačiai užsimerkę. Tikrus žmones, tikrą skausmą ir tikrąjį gyvenimą. Nes tai nenaudinga profesionalių patriotų versliukui.
Jie dar kokius šimtą metų viską, kas dabar kvaila ir neteisinga, aiškins ruzzų palikimu. Kaip labai patogu - esi visada pigiai teisus! Ir, svarbiausia, nieko nereikia keisti, nieko nereikia iš viso daryti. Viskas laimingai lieka kaip buvę!
Kartą autobusų stotelėje nugirdau vieną bobučių pokalbį. Į vienos klausimą, ką daryti, kad pagaliau baigtųsi nesąmonės ir gyvenimas imtų gerėti visiems, kita atsakė: „Reikia sušaudyti visus, kurie sėdi bažnyčioj pirmosiose eilėse".
Nebijokit, Lietuvos išdavikai - liaudies balsas į dangų niekada nenueina. Bet jei vėjas pasikeis - tvarkingai pasisuksit kur reikia. Už ėdesį dar lojat, bet ausys jau pastatytos, akys tik laksto. Kas bus naujasis šeimininkas?