Algimantas RUSTEIKA: Poligonų epopėja (III dalis)

O ką daryti tiems, kurie nesutinka išsikelti? Laikytis ir veikti kartu - vienintelis galintis duoti rezultatą būdas. Ieškoti palaikymo Seime ir visuomenėje. Veikti teisiškai raštingai, be emocijų, kietai ir argumentuotai. Be kvalifikuotos teisininko pagalbos nieko nebus.

Jeigu pavyktų rasti teisininką - Seimo narį, galintį padėti, palaikytų vietos ir centro opoziciniai politikai - būtų idealu. Visų pirma viską dokumentuoti. Atlyginimas turi apimti ne tik žemę, bet ir nuostolius dėl statinių ir įrenginių bei turto iškėlimo išlaidas.

Namų paėmimas ir nugriovimas nėra tik „rinkos kaina", teisingas atlyginimas - ne vien „Registrų centro vidurkis". Į kompensaciją turi tilpti jūsų namų, kaip komplekso, o ne tik pačio gyvenamojo pastato, vertė. Ir ne tik „likutinė" ar „kadastrinė", o reali kaina, už kurią galima sukurti tokį turtą.

Tai reiškia - kiek iš tikrųjų kainuotų dabartinėmis kainomis nupirkti tokį pat žemės sklypą tokioje pat vietoje ir pastatyti tokio pat dydžio pastatą? Kiek kainuotų inžineriniai tinklai, jų atvedimas ir prijungimas?

Kiek kainuotų su darbu ir pristatymu būtini įrenginiai, turimi valdos priklausiniai, sodo medžiai, vaismedžiai, želdynai ir krūmai, kuriuos savo rankomis pasodinote ir auginote - viskas? Visa tai, kas realiai sukuria gyvenimą, yra ne vien sienos.

Taip pat turi būti atlyginamos turto iškėlimo (perkėlimo) išlaidos, kiti nuostoliai, patirti dėl nuosavybės paėmimo. Negautos pajamos, verslo sužlugdymas, specifinės investicijos - viskas iki galo, priklausomai nuo situacijos.

Jokiu būdu neapsiriboti ginčais žodžiu, nuo kurių galima išsisukti ar kuriuos nesunku "užmiršti" - visada reikalauti atsakymų raštu. Būtinybės ir alternatyvų argumentas pats svarbiausias. Reikalauti, kad būtų pateikta alternatyvių vietų analizė: kokios vietos buvo svarstytos, kodėl jos atmestos, kas atliko vertinimą, kokiais kriterijais remtasi.

Jums turi būti pateiktas konkrečių variantų palyginimas (kokia kaina, kokia žala, kokie įvykdymo terminai ir karinis efektyvumas). Jūsų namo vietai ir plotui turi būti atliktas motyvuotas pagrindimas planavimo dokumente.

Jei dokumentuose tik abstrakcijos „strategiškai patogu", „reikia mokymams" - tai ne argumentas. Reikalaukite nepriklausomo vertinimo - jokiu būdu ne "užsakovo". Ir būtinai - kompensacijos už perkėlimą paskaičiavimo, pateikiant konkrečias paslaugų teikėjų sąmatas (jokių „susitvarkysit patys").

Susirinkite visus įrodymus, kurių prireiks: investicijos į namą (sąskaitos, nuotraukos, pirkimo dokumentai ir čekiai, rangos sutartys). Reikalaukite realios rinkos analizės (palyginami sandoriai).

Pateikite persikėlimo kaštų sąmatą (logistika, laikinas būstas, tinklų įvedimas naujoj vietoj). Be to, būstas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį yra ne vien turto vienetas, bet ir „gyvenimo centras", tai reiškia jūsų teisę į privatų ir šeimos gyvenimą.

Todėl turėkite dokumentus apie vaikų darželius ir mokyklas, darbą, sveikatos paslaugas, tėvus ir artimųjų kapus - to prireiks, jei ginčas pasiektų Europos Žmogaus teisių teismą.

Visi veiksmai turi būti vieši. Visi kreipimaisi - kolektyviniai. Būtinos peticijos valdžios institucijoms, kurios jas pagal įstatymą privalo nagrinėti ir duoti raštiškus, argumentuotus atsakymus. Bendras advokatas ir teisinė pagalba.

Parašų rinkimas, visiško valdžios skaidrumo ir viešumo reikalavimas. Viską nuo pasiūlymų iki grasinimų fiksuoti raštu ir nedelsiant viešinti. Tiesioginis kontaktas su savo Seimo nariu ir opozicija, vietos tarybos deputatais, regionine žiniasklaida ir vietine televizija.

8. Ar trūksta poligonų?

Karinių teritorijų dydžiais dažnai manipuliuojama. Poligonas paprastai susideda iš dviejų zonų. Viena iš jų yra uždara teritorija su griežtu režimu, kur vykdomas kovinis šaudymas judant technikai ir vadinama poligonu.

Kita zona - kur vykdomi manevravimo ir kiti mokymai be šaudymo. Ji taip pat yra poligono sudėtinė dalis, bet vadinama kitaip - karinio mokymo teritorija.

Kada reikia nežinantiems parodyti, jog treniravimosi plotų baisiai trūksta, nurodomas tik tas mažesnysis plotas, vadinamas poligonu, bet be karinio mokymo teritorijos ploto, nors tai to paties karinio objekto dalys.

Pvz., Pabradės viso poligono plotas 17 513 ha, bet kada reikia, žiniasklaidai pateikiamas 5 144 ha poligono zonos plotas, be 12 369 ha karinio mokymo teritorijos.

Dabar Lietuvoje veikia 9 poligonai, kurių plotas 59 899 ha, t.y. apie 599 kv.km. Su Kapčiamiesčio dešimtuoju 14 600 ha poligonu būtų 74 499 ha, praktiškai 750 kv.km.

Kariuomenėje ir tuo pačiu kuriamoje divizijoje dvi aktyvios brigados. Trečioji nėra aktyvus vienetas, egzistuoja tik popieriuje - rezervinė, kuri būtų suformuota iš rezervo karių tik mobilizacijos atveju, karo metu. Jai jokių poligonų nereikia.

Palyginkime su Estija, kuri jau turi sausumos diviziją, taip pat iš 2 aktyvių brigadų. Šalyje veikia 7 poligonai, kurių plotas dabar apie 27 000 ha. Taip pat, kaip pas mus, ten veikia iš britų ir kitų šalių sudaryta Daugianacionalinė kovinė grupė iki 1700 karių.

Po šiuo metu vykdomos Sirgala poligono plėtros į niekaip nebenaudojamus skalūnų gavybos plotus, kur niekas negyvena, estai turės mokymo teritorijų 32 960 ha, t.y. 2,2 karto mažiau. Iš kur tokie mūsų apetitai?

Nežinantiems atsakoma, kad Lietuvoje nėra poligono, kuriame būtų galima vykdyti pilnas brigados lauko pratybas. Pagal NATO rekomendacijas (nebūtinas) idealiu atveju visai brigadai treniruotis reikėtų apie 20 000 ha poligono.

Tačiau praktiškai šiek tiek mažesni poligonai, priklausomai nuo vietovės aukštingumo, miškingumo ir kitų faktorių irgi visiškai tinkami. Lenkijos šaltiniuose net įvardijama, kad taktinėje „Bucierz juostoje" (3200 ha) gali treniruotis brigada puolime - labai geras pavyzdys, kad visiškai nebūtinai reikia tų „beveik 20 000 ha".

Kapčiamiesčio planuojamas poligonas apie 14 600 ha ir KAM teigia, jog jis visiškai patenkins visos brigados pratybų poreikius. Tokių Lietuvoje jau turime du ir dar didesnius. Pabradės 17 513 ha, Rūdininkų 19 153 ha. Taip pat ne kartą tam tikslui naudotas ir Kazlų Rūdos 8 425 ha poligonas. Kodėl jų negalima naudoti?

Tada kariuomenės vadas rimtu ir piktu veidu mums paaiškina: viename treniruojasi JAV rotacinis batalionas (ne brigada) iš 500-800 karių. Kitame treniruosis vokiečių brigada, kuri be Bundestago leidimo net neturi teisės iššauti šūvio karo atveju.

Ar šie poligonai nebepriklauso Lietuvai? Taigi ne, tai Lietuvos kariuomenės poligonai.

9. Ar reikia kiekvienai brigadai atskiro poligono?

Tai gal visos brigados pratybos vyksta ištisus metus ir poligonas visą laiką užimtas, todėl kiekvienai brigadai reikia po atskirą "treniruočių salę". Ne, brigada nesitreniruoja poligone nepertraukiamai ir kiekvienai brigadai nebūtina turėti „savo" atskiro poligono.

Rengimas vyksta ciklais: individualus rengimas - kareiviai, ekipažai (dažnai mažose šaudyklose, bazėse). Technika įsisavinama su simuliatoriais, modernių sistemų, pvz. HIMMARS, šaudymas sausumoje dėl didelio šūvių atstumo ir mažų poligonų Lietuvoje sausumoje iš viso nevykdomas.

Tokios raketos neskraido virš mūsų galvų iš vieno poligono į kitą. Treniruojamas taikinio nustatymas, ugnies valdymas, labai retai tarptautinių pratybų metu pašaudoma į mokomąjį taikinį Baltijos jūroje.

Brigadai sudaromas metinis rengimo planas ir vyksta bazinio parengimo, skyriaus, būrio, kuopos, bataliono, atskirų brigados segmentų ir kitų padalinių mokymai ir pratybos. O visa brigada kaip vienetas treniruojasi jau parengtų savarankiškai veikti atskirų padalinių sąveikai ir nedažnai. Brigados masto pratybos nevyksta nuolat.

Kelių brigadų daliniai gali treniruotis tame pačiame poligone, pasidalinę laiką ir zonas. Tai yra norma, net didžiosios NATO šalys taip daro. Organizuojama nesunkiai: skirtingos brigados gauna skirtingus laikotarpius (grafikus).

Didelis poligonas padalinamas į sektorius, kuriuose vienu metu gali treniruotis 2-3 batalionai iš skirtingų brigadų skirtingose zonose. Kariškių terminais tai vadinamasis deconfliction/scheduling - grafiko ir erdvių suderinimas.

Visa brigada vienu metu treniruojasi paprastai vieną, rečiau - du kartus per metus po 2-3 savaites. Tai normalus NATO standartas. Apie 60% laiko užima individualus rengimas, 30% - kuopų ir batalionų lygis ir tik iki 10% - visos brigados pratybos.

Vokietija turi apie 10 brigadų, bet ne 10 brigados poligonų, o dalinasi keliais mokymo centrais. Jungtinės Karalystės pagrindinės brigados treniruojasi tuose pačiuose poligonuose.

NATO praktikoje visos brigados lauko pratyboms per metus paprastai planuojama 14-21 d. ciklas plius 3-7 d. atvykimui - išėjimui, t.y. iki 28 dienų. Brigados klasės poligonui, kai jis visas faktiškai atiduodamas vienam dideliam scenarijui, dviems Lietuvos ir vienai vokiečių brigadai užtenka 84 dienų per metus.

O metuose dienų turime, jei neklystu, 365. Taigi, net vienas didelis poligonas gali sutalpinti (ir iki šiol sutalpino) visas Lietuvoje esančias brigadas rotacijos principu. O mes jų jau dabar turime du - Pabradėje ir Rūdininkuose.

Taip, antrasis gerai užsidarymui remontams, didelėms tarptautinėms pratyboms, sąjungininkų poreikiams. Tik kam staiga, žūt būt prireikė dar ir trečio didelio, taip ir lieka neaišku.

Tą netiesiogiai pripažįsta ir KAM. Gyventojams pateikiamoje ministerijos puslapyje informacijoje nurodoma, kad pratybos su šaudymais Kapčiamiesčio poligone bus vykdomos 5 kartus per metus po 10 dienų, o kitu metu galėsite drąsiai eiti grybauti, medžioti, uogauti...

Vadinasi, pagal trukmę planuojamos net ne brigados, o pačiu geriausiu atveju - bataliono lauko pratybos, kurios vyks 50 dienų per metus. O visą kitą laiką, 10 mėnesių didžiulis, "brigados lygmens pratyboms skirtas" poligonas stovės tuščias ar jame retkarčiais treniruosis kokia nors kuopa, būrys ar vieno seržanto vadovaujamas skyrius?

10. Ką įgysim ir ką prarasim

Naujas Kapčiamiesčio poligonas, net priėmus visus reikalingus įstatymus ir tvarkas, atsirastų ir imtų veikti mažiausiai po 5 metų. Reikės derinti teritorijas, įrengti infrastruktūrą, tikrai vyks teismai per visas instancijas.

Tuo tarpu teigiama, kad grėsmės realios dabar, ginkluotės reikia dabar. Ar poligonas šaudo į priešą, numalšina oro atakas, stabdo šarvuočius? Tą daro oro gynyba, artilerija, dronai, minos.

Jau dabar KAM teigia, kad poligono infrastruktūrai ir šaudykloms reikės 100 mln. eurų, gyventojų iškeldinimui - dar mažiausiai 40 milijonų. Manote, tų 140 milijonų pakaks?

Aš taip nemanau, nes konkrečios sąmatos dar net projektinių pasiūlymų lygyje nėra. Visada tokiu atveju skaičiai pateikiami sumažinti, kad sprendimas "praeitų". Ir visada atsiranda papildomos, "nenumatytos" išlaidos(kurios patyliukais dar ir kaip būna numatytos).

Žemės ir nuosavybės išpirkimui ir kompensacijoms(niekas nepriklausomų vertinimų dar juk nepadarė), kelių, inžinerinių tinklų, aplinkosauginių priemonių kaštai, eksploatacijai(apsauga, priežiūra, gaisrų prevencija). Viskas, nuo statybinių medžiagų iki darbų, per tuos metus juk brangs, brangs ir dar kartą brangs.

Manau, kad projektavimo ir vykdymo stadijoje neišvengiamai atsiras ir daugiau kompensacijų, sprendinių, naujų darbų apimčių projektavimui ir priežiūrai, rezervų nenumatytiems darbams (ginčai, korekcijos, aplinkosauginiai sprendiniai ir pan.).

Taip daugybę kartų jau yra buvę. Ir neabejoju (kas tokio tipo infrastruktūros projektuose jokia ne egzotika), jog prie "minimalaus projekto", jį patvirtinus priaugs mažiausiai 30-90 mln. ir reali poligono kaina bus mažiausiai 170-230 mln. EUR.

Investicija į ginkluotę duoda greitą kovinės galios šuolį (ypač oro gynyboje), o poligonas - daugiausia tik didesnį mokymo komfortą. Ką reikštų tokie pinigai ne pustuščiam poligonui, o realiai ginkluotei? Jei dabar, kaip teigia visi nuo ministro iki prezidento, prioritetas - atgrasymas ir išgyvenamumas nuo kritinių oro grėsmių?

Poligonui numatomi pinigai gali virsti didele dalimi itin svarbios nacionalinės oro gynybos. Tai dar viena NASAMS - vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, galinti apsaugoti miestą, oro uostą, vadavietes, logistikos mazgus, elektrines, ryšių centrus, uostą.

Arba tai papildomos dvi MSHORAD baterijos - manevrinės brigados skėčiai judant, kada mobilioji oro gynyba važiuoja kartu ir saugo karius, techniką, kolonas, dislokacijos rajonus, kritinę miestų infrastruktūrą. Kariuomenės vadui to nereikia?

Tai gal reikia 230 000 atakos dronų, dešimčių mobilių ir šimtų stacionarių bei nešiojamų kontrdronų įrenginių, daugiau oro gynybos sistemų raketų, kurios taip greit realiame kare baigiasi?

Ir šitų pinigų ir galimybių atsisakoma dėl to, kad kariuomenei ir KAM biurokratams būtų patogiau suplanuoti poligonų naudojimą ir brigadų rotaciją?

11. Apsiginti bus lengviau?

Ne, įsiveržti bus lengviau. Patys nutiesime priešininkui kelius. Nes poligonas - tai teritorijoje įrengti asfaltuoti keliai, pagerinti gruntiniai keliai, sutvirtinti sunkios karinės technikos pravažumui tiltai, ryšiai ir logistinės trasos.

Visa tai puiki invazijos infrastruktūra. Nes nerengiama ir negali būti rengiama jokių įtvirtinimų, minų laukų, kliūčių, užtvarų kur važinės mūsų kariuomenė. Mes tiesiog civilizuojame priešui kelią. Ir pirmas smūgis bus būtent čia.

Poligonas prie sienos su kariuomene jame bus žvalgybos taikinys, raketų, dronų, artilerijos prioritetas Nr.1. Karo ar net krizės atveju sunaikinamas per pirmas minutes. Ir tie šimtai milijonų investicijų išgaruos per 15 min.

Jeigu nėra fortifikacijų (o jų ir nenumatoma jokių) - tai tik tuščias plotas. Nesant bunkerių, prieštankinių griovių, įtvirtintų betono pozicijų, slėptuvių ir iš anksto parengtų ugnies taškų poligonas neturi jokios realios gynybinės vertės.

Tai tik laukas treniruotėms, ne pozicijų sistema. Ir priešininko žvalgybos aukso kasykla. Poligonas prie sienos bus nuolat stebimas, fotografuojamas, skenuojamas dronais, klausomas. Priešas žinos, kur stovyklos, kur keliai, kur šaudymo zonos, kur sandėliai.

Užnugario nėra. Gynybos principas- gynyba gylyje, o poligonas prie sienos neturi operacinio gylio, atsitraukimo erdvės. Jei spaudžia - nėra kur trauktis, nėra antrinių linijų. Tai ne gynybinis objektas, o asfaltuota logistikos dovana priešui.

Tokia poligono infrastruktūra yra „dvigubos paskirties", naudinga ne gynybai, o invazijai. Užpuolimo sėkmė labai priklauso nuo judėjimo tempo, todėl sunaikinta natūrali kliūtis (miško zona be kelių) ir pagerinta infrastruktūra (keliai, aikštelės, privažiavimai, atvertos erdvės logistikai) tampa objektyviai naudinga puolančiai kariuomenei.

Tiesiog sąžinės tyloj atsakykite sau į paprastą klausimą: jei rytoj prasidėtų karas - ką realiai gintų Kapčiamiesčio poligonas? Ar jis stabdo invaziją, ar tik suteikia įsiveržimo pajėgoms geresnius kelius ir erdvę judėjimui bei desantui, taip palengvinant Suvalkų koridoriaus užėmimą? Ir tada suprasite viską.

VATNIKO A.RUSTEIKOS IŠVADOS

Brigados lygmens lauko pratyboms didelių poligonų Lietuvoje jau dabar yra dukart daugiau, negu reikia. Jei trūksta šaudyklų, ugnies sektorių, jų galima papildomai, be didesnių problemų įrengti jau turimų 9 poligonų karinio mokymo teritorijose.

Kai valstybė turi ribotus resursus, pasirinkimas pavojaus akivaizdoje aiškus: ar treniruočių planavimo komfortas štabų ir KAM biurokratams, ar reali kovinė galia? Esama valdžia pasirinko aiškiai - kovinė galia dabar ir šiuo konkrečiu atveju nėra prioritetas.

Kodėl? Užduokite sau tokius klausimus:

- Ar ne todėl, kad auksinių šaukštų valstybėje, kur karinius užsakymus be jokio konkurso laimi vieno darbuotojo dydžio įmonės, neturinčios nieko bendra su gynybos pramone ir tiekimais, atsakymas yra absoliučiai atpažįstamas ir aiškus?

- Ar ne todėl, kad atsivėrė nauja, didžiulė 5,38 proc. BVP metinio dydžio pinigų plovykla?

- Ar ne todėl, kad iš milijardinių užsienio užsakymų karui "otkatų" nepaprašysi ir nepaimsi - per didelė rizika būti demaskuotam ir tam reikia mesti kuo didesnius pinigus į vidaus užsakymus?

- Ar ne todėl, kad su visais vidiniais veikėjais jau ne kartą kepti šašlykai prie ežerų, visi būdai ir variantai pažįstami, išbandyti ir patikimi?

- Ar ne tam staiga ir sugalvotas didžiulis Kapčiamiesčio poligonas, kuriam steigti jokios objektyvios būtinybės nėra?

- Argi visi požymiai nerodo, kad tai eilinis korupcinis projektas, kurio dūmų uždanga nuo pat "Mažeikių naftos" aferos viena ir ta pati - masinė psichozė RUSAI PUOLA?

- Argi propagandos aršumas ir siekis jėga užčiaupti diskusijas - ne pagrindinis tokių "projektų" atpažinimo ženklas?

Aš sau į visus šiuos klausimus atsakau TAIP. Tik į vieną klausimą dar neturiu atsakymo.

Ar taip daroma dėl absoliutaus politikų bukumo, keletui apsukrių sukčių apgaudinėjant nesusivokiančius realybėje sprendimų priėmėjus? Ar tai iš anksto sutartas ir sąmoningai suplanuotas kolektyvinis veiksmas, žalingas Lietuvos kariuomenės ir valstybės gynimo interesams?

Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Antrąją dalį skaitykite ČIA.