1 nuotr.5. Kaip ginčai buvo sprendžiami kitur
Tokie konfliktai - ne naujiena. Ir juos sprendžiant palaipsniui, darant ir taisant klaidas, spontaniškai susiformavo rašyti ir nerašyti standartai tokiems ginčams spręsti.
VOKIETIJA. Bombodromas - karinė teritorija Vokietijoje, kurią TSRS aviacija naudojo kaip didelio bombų mėtymo poligoną. Pasitraukus tarybinei kariuomenei, valdžia norėjo jį naudoti kaip oro-žemės šaudymo ir bombų poligoną, įskaitant intensyvias žemo skrydžio treniruotes. Gyventojai ir savivalda pasipriešino, rengė peticijas ir protestus, prisijungė vietinės bendruomenės, ūkininkai, parėmė politikai. Bundestago peticijų komitetas išklausė gyventojų skundus. Nagrinėdami piliečių skundus, Potsdamo administracinis ir Berlyno-Brandenburgo aukštesnės instancijos teismai atmetė kariuomenės veiklos leidimą šioje vietoje. Bundestagas galiausiai balsavo prieš poligoną. Gynybos ministras paskelbė apie atsisakymą tęsti projektą.
Fliegerhorst Brandis (NATO bazė). 2004-2008 m. numatyta oro bazės plėtra. Reikėjo griauti gyvenamuosius namus, perkelti šeimas. Gyventojų reakcija tokia pat - protestai. Prasidėjo kolektyviniai ieškiniai, skundai Konstituciniam teismui. Vokietija atsisakė prievartinio griovimo, pasiūlė savanorišką išpirkimą 30-40 % virš rinkos kainos, pakaitinius namus, pilną persikraustymo apmokėjimą. Rezultatas: dalis gyventojų sutiko, kita dalis liko. Projektas buvo perplanuotas, kad būtų išsaugoti likusiųjų namai. Net NATO projektas buvo keičiamas dėl žmonių namų.
PRANCŪZIJA. Senas pavyzdys - Larzac. Kaimo bendruomenės pasipriešinimas karinei bazės plėtrai. Turėjo būti panaikinti ūkiai, nusavinant žemę ir iškeldinant 107 šeimas. 103 šeimos susivienijo pasirašydamos solidarumo sutartį prieš prievartinį ekspropriavimą, prisijungė tūkstančiai piliečių, asociacijų, ūkininkų ir aktyvistų. Pasipriešinime buvo juokingų ir išradingų hipių judėjimo veiksmų. Vietos referendumuose 88-95 % rinkėjų pasisakė prieš bazės plėtrą. Prancūzijos kasacinis teismas panaikino 66 nusavinimo procedūras. Prezidentas oficialiai atšaukė projektą.
DIDŽIOJI BRITANIJA - Larkhill/Salisbury Plain. 2015-2018 m. pradėta kariuomenės miestelio plėtra. Numatyta griauti senas gyvenvietes. Gyventojų veiksmai: vietos tarybos spaudimas, peticijos, teisiniai ginčai. Rezultatas - Gynybos ministerija atsisakė masinių griovimų, pastatė naują gyvenvietę šalia. Gyventojams pasiūlė naujus namus arba išpirkimą virš rinkos kainos. Niekas nebuvo paliktas be būsto.
NORVEGIJA - Ørland oro bazės plėtra 2013-2017 m. Reikėjo griauti gyvenamuosius namus. Vyriausybė nesigriebė prievartos, pasiūlė naujus namus, rinkos + 25 % kainą, visą kitą įmanomą pagalbą.
6. Standartai
Tai, kas vyko Kapčiamiestyje - totalitarinis modelis, kada visuomenė nedalyvauja sprendimų priėmime. Kada piliečiai privalo aklai paklusti, o nepatenkintieji grasinimais ir niekinimu yra užčiaupiami.
Nors šiek tiek demokratinėse ar bent tokiomis norinčiose būti valstybėse kariuomenė bijo prarasti visuomenės pasitikėjimą labiau nei bet kurį poligoną. Prieš plečiant karines bazes - metų metai viešų konsultacijų, vietos referendumai.
Gyventojams teikiama perkraustymo pagalba, įrengiamos simbolinės gyvenviečių atminimo vietos. Kariškiai niekada nepuola civilių viešai. Su vietinėmis bendruomenėmis sudaromi atskiri susitarimai, suteikiamos teisinės garantijos.
Kilus konfliktams kalba ne generolai, o civiliniai tarpininkai. Kai kariuomenės sprendimai paliečia bendruomenes - vykdomi skaidrūs tyrimai. Viešai ir labai konkrečiai analizuojamos visos, kokios tik įmanoma, alternatyvos.
Tonas visada tylus, pagarbus, be emocinių protrūkių. Protestų atveju vadai nekomentuoja emocingai, kalba ministerija, kariškiai laikosi „institucinio orumo" standarto. Pakaitinis būstas: pastatomas arba parenkamas. Persikraustymas, absoliučiai visos išlaidos ir moraliniai nuostoliai apmokami.
Visa būtina pagalba ir pagarba, kiekvienu konkrečiu atveju individualios derybos. Reali visų išlaidų ir moralinių nuostolių dėl prarandamų šeimos namų kompensacija, kitas tokios pat ar didesnės rinkos vertės būstas.
Žmogiškas standartas toks: valstybė negali nugriauti žmogaus namų ir pasakyti „taip reikia". Prievarta - absoliutus tabu. Valstybės interesas tenkinamas su pilna teise nesutikti ir teismų kontrole. Savanoriškumas 100 proc. atvejų, kaip susitarti - ne žmogaus, o valstybės problema.
6. Teisinė situacija
Sprendimo teisinis standartas: "Tik jei be to neįmanoma". Konstitucinis Teismas nuosekliai aiškina, kad nuosavybė gali būti paimama tik tokiems poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas būtent tas, konkretus nuosavybės objektas.
Paprasčiau tariant, valstybė turi įrodyti: ne šiaip „reikia poligono". O kodėl reikia būtent šitos konkrečios vietos ir būtent šitų namų, o visos kitos alternatyvos netinka arba jų nėra.
Civilinis kodeksas leidžia paimti turtą tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, savininkui atlyginant rinkos kaina arba šalių sutarimu suteikiant kitą turtą, ginčus dėl teisėtumo ir vertės sprendžia teismas.
Žemės įstatymas praktikoje taikomas ir namams, nes kalba apie „kitą privatų nekilnojamąjį turtą". Namų paėmimo pagrindas ir konkrečios vietos pagrindimas turi būti motyvuotas teritorijų ir specialiojo planavimo dokumentuose, kurių dar net nepradėta rengti.
Jokio konkretaus įstatyminio akto dėl Kapčiamiesčio poligono dar net nėra. Valstybės gynimo tarybos gruodžio 15 d. sprendimas yra tik politinės valios deklaracija, o ne įstatymas. Vyriausybė dar tik planuoja parengti ir pavasario sesijoje pateikti Seimui įstatymo projektą dėl poligono steigimo.
Tik tada, kai (jei) įstatymas būtų priimtas, Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, savivaldybė ir kitos institucijos galėtų detaliai nustatyti poligono ribas, atlikti planavimo, žemės nuosavybės perleidimo ar kompensavimo veiksmus. Dabar pateikti gyventojams jų iškeldinimą kaip jau patvirtintą būtinybę yra neteisinga.
Kodėl taip elgiamasi? Nes valdžia žino, jog Seime su įstatymu bus nelengva ir žmonės nesutiks. Tam parengta nuvalkiota ir primityvi "rusai puola, jūs išdavikai" propagandinė taktika. Siekiama, kad visuomenė neparemtų gyventojų ir jie liktų visiškai vieni.
Nenustebčiau, jei pagal specialiųjų tarnybų pateiktus duomenis atskiri Kapčiamiesčio žmonės gali būti ir pašantažuojami. Juk niekas nėra šventas ir nuodėmių turi visi. Botago ir riestainio metodas - amžinas. Vietos "savivaldybė" jau palaužta.
Prastumti buldozeriu įstatymą būtų lengviausia tuo atveju, jei gyventojų pasipriešinimas taip pat būtų palaužtas. Seimui norima pasakyti: su gyventojais sutarta, prieštaravimų nėra. Tokiu atveju bet koks Seimo narys, turintis priešingą nuomonę ar net pagrįstą abejonę, taip pat liktų visiškai vienas.
Todėl dabar, nors dar jokio konkretaus sprendimo nėra, visa valdžios ir propagandos mašina dirbs šiam tikslui. Metodas paprastas ir matomas plika akimi. Sukurti tokią visuomenės terpę, kad bet koks nepritarimas ar net laisva, nepriklausoma diskusija būtų vertinami kaip priešiška antivalstybinė veikla.
Po to bus siekiama palaužti kiekvieną gyventoją atskirai, visais įmanomais būdais išvengti bendruomenės dalyvavimo ir neleisti jokio bendro pasipriešinimo. Tačiau reikia suprasti, kad visada, prieš derybas pateikiamas maksimalių valdžios norų projektas. Nuo jų gali būti atsitraukta, todėl pakovoti už savo namus galima.
KĄ DARYTI NESUTINKANTIEMS? AR POLIGONO TIKRAI REIKIA? KODĖL BŪTENT ČIA IR BŪTENT TOKIO? AR JŲ TIKRAI NEPAKANKA?
APIE TAI - TĘSINYS RYTOJ.
Pirmąją dalį skaitykite ČIA.
