Algimantas RUSTEIKA: Laikas pažiūrėt į veidrodį

Palestina

Baigiasi aštuntas dešimtmetis šio karo, kuriame gimę, užaugę, ir jau viena koja grabe stovintys senoliai nuo gimimo dienos turėjo priešą, kurio nekenčia nuo vaikystės ir su kuriuo niekada nesusitaikys. Niekas čia niekada nesirengė laikytis ir nesilaikys jokių JT rezoliucijų.

Paskutinio karo reikėjo B.Netanyahu, kurį D. Trumpas meiliai vadina "Bibi" ir kuris buvo atsidūręs prieš politinės ir kriminalinės atsakomybės neišvengiamumą už padarytus nusikaltimus. Ir kaip pagal užsakymą, kada reikėjo - užpuolė tas pats Hamas, kurį žydų valstybė ir buvo įkūrusi kaip palestiniečių supriešinimo įrankį.

Užpuolė labai netikėtai, nors per visą sieną su Gaza kas keliasdešimt metrų stovi kameros, stebimos visą parą, nors apie puolimą iš anksto pranešė kaimynų žvalgyba. Ir visą pusdienį nebuvo jokių rimtesnių atsakomųjų veiksmų reikšminga karine galia, Izraelio kareiviai buvo užklupti miegantys kareivinėse, užpuolikai siautėjo po gyvenamuosius rajonus.

Ir tada imtasi to, ką viešai įvardino generolas majoras Aaronas Haliva - buvęs Izraelio karinės žvalgybos, taip ir "nepastebėjusios" pavojaus, vadovas: už kiekvieną spalio 7 d. auką turi būti nužudyta 50 palestiniečių, įskaitant vaikus (toks tikslas skaičiais jau kaip ir pasiektas). Pradėta Gazos likvidavimo karinė operacija.

Vakarų Europos valstybėse bumas pripažinti Palestiną, kurią iš 193 JT narių pripažino jau 157 valstybės, kilo dėl valdančiųjų politinio intereso. Artėjant rinkimams, valdžios išlikimui reikia tų milijonų Europos musulmonų, jau turinčių pilietybę, palaikymo, imigrantų ir jiems simpatizuojančių kairiųjų balsų.

D.Trampas, kuriam reikia Nobelio premijos, negali prarasti nei strateginio sąjungininko Izraelio, nei įtakingos JAV žydų diasporos palaikymo, nes jam tarpiniai rinkimai irgi ne už kalnų. O balsuojant dėl Palestiną palaikančios JT rezoliucijos JAV ir Izraeliui likus juokingoje mažumoje su Tonga, Mikronezija, Nauru, Palau, Papua Naująja Gvinėja, Paragvajumi - ne pati didžiausia garbė ir rinkėjų palankumas nuo to nepakils.

Todėl taikos pasiūlymas pateiktas nedelsiant ir ultimatumo forma, kuriam nepaklusus "laukia pragaras" - aišku, ne Izraelio. Laikinos paliaubos kaip galimybė atgauti išeikvotas jėgas ir atstatyti resursus ir Izraeliui, ir Hamas naudingos. Įkaitus ir įkalintuosius abi šalys atiduos.

Tačiau taika šalių esminių interesų ir norų neatitinka. Todėl atsakymai ir abiejų pusių bus "Taip, mes sutinkame, bet...". Visiškai išeiti iš Gazos ir ją prarasti Izraelis nesutiks. Kaip ir Hamas vargu ar sutiks nusiginkluoti ir atsiduoti faktinei Izraelio, kuris niekada neatleidžia žydų priešams, malonei. Kada juos bet kada galės išžudyti kokie nors Izraelio valstybės "nekontroliuojami", kerštaujantys "radikalai".

Todėl iš prasidedančių derybų visiškos sėkmės nereikėtų tikėtis. Joms žlugus būtų leista Izraeliui pabaigti pradėtą darbą, kaltieji pasmerkti ir D.Trampas galėtų pasirodyti taikdariu, kurio nepaklausė. O jei derybos tikrai baigtųsi taika - šalių interesai niekur nedings. Kartą jau buvo ir panašios sutartys, ir pasaulio džiaugsmas dėl taikos.

Po 1995 m. Oslo susitarimų jų architektas ministras pirmininkas Yitzhakas Rabinas buvo nužudytas ir viskas tuo baigėsi. O B. Netanyahu buvo kaltinamas kurstymu, kuris prisidėjo prie žmogžudystės.

Kovos JAV viduje

Didėja bidonistų pasipriešinimas D.Trampo politikai prieš nelegalius imigrantus, ne viename mieste, valdomame demokratų ir remiant jų merams, vykdomos nepaklusnumo, jau ir smurtinės demonstracijos. Į tai D.Trampas atsakė pakartotinai dislokuodamas Nacionalinę gvardiją ir įsteigdamas naujas "greitojo reagavimo pajėgas" vidaus neramumams malšinti. Ir teigė, kad šie dislokavimai bus "tik žaidimas kitiems, giliai mėlyniems" miestams, tokiems kaip Čikaga, Baltimorė ir San Franciskas.

Quantico jūrų pėstininkų korpuso bazėje sukviestiems iš viso pasaulio aukščiausio rango JAV kariškiams pristatyta ne tik nauja kariuomenės koncepcija ir reikalavimai atsisakyti LGBT propagandos, stringų su pėdkelnėmis ir pilvotų karininkų kariuomenėje. D.Trampas kariškiams pasakė ir tai, ko daugelis nepastebėjo.

D.Trampas: "Mes esame invazijoje iš vidaus. Niekuo nesiskiria nuo užsienio priešo, bet daugeliu atžvilgių sunkiau, nes jie nedėvi uniformų". "Mes juos ištiesinsime po vieną. Tai bus pagrindinis darbas kai kuriems žmonėms šiame kambaryje. Tai irgi karas". "Daugelis mūsų lyderių naudojosi kariuomene taikai palaikyti. Dabar jie sako, kad jums neleidžiama naudotis kariuomene".

"Istorija pilna karinių didvyrių, kurie susidūrė su visais priešais, užsienio ir vidaus", - sakė D.Trampas, atkreipdamas dėmesį į George'ą Washingtoną, Abraomą Linkolną ir kitus prezidentus, kurie"naudojo ginkluotąsias pajėgas vidaus tvarkai ir taikai palaikyti". Tai ne šiaip žodžiai susirinkime - kariuomenės parama reikalinga tam atvejui, jei kairieji ryžtųsi eitų iki pilietinio karo ribos.

Nes kova su vidaus priešininkais tęsiasi. Vyriausybės uždarymo, sukelto demokratų balsavimais, pretekstu D.Trampas naudojasi tų pačių demokratų išpūstiems projektams, pareigybėms ir struktūroms likviduoti. JAV Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas atšaukė 13 mlrd. dolerių finansavimą atsinaujinančios energetikos projektams ir paprieštaravo vėjo ir saulės energijos subsidijoms, kurias respublikonų įstatymas greitai panaikins po daugiau nei trijų dešimtmečių egzistavimo.

Atsisakoma ir "žaliosios beprotybės" žargono. Energetikos departamentas į savo Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos biuro "žodžių, kurių reikia vengti, sąrašą" įtraukė "klimato kaitą", "žaliąją" ir "dekarbonizaciją". Be "klimato kaitos" ir "žaliosios", pareigūnams neleidžiama naudoti "emisijų".

Kiti terminai, kurių pareigūnai turi atsisakyti, yra "energetikos pertvarka", "tvarumas", "švari" arba "nešvari" energija", "anglies dioksido / CO2 "pėdsakas" ir "mokesčių lengvatos, mokesčių kreditai, subsidijos". Departamentas neuždraudė naudoti šių žodžių, tai tiesiog rekomendacija.

JAV, Kinija ir nafta

JAV įvedus Indijai papildomą 25 proc. tarifą eksportui į JAV, naftos kiekis tanklaiviuose, kurių paskirties vieta yra Indijos uostas, smarkiai sumažėjo. Tačiau laivų, nerodančių kelionės tikslo už Sueco kanalo, kiekis smarkiai išaugo. Be abejonės, ši nafta pateks į Indijos naftos perdirbimo gamyklas.

Indijos naftos perdirbimo įmonės neplanuoja atsisakyti rusiškos naftos. Tanklaivių, nurodančių Indijos uostus, srautai per keturias savaites iki rugsėjo 28 dienos sumažėjo iki 960 tūkst. barelių per dieną, tačiau laivuose, kurie dar nerodo galutinės paskirties vietos, yra daugiau nei 1 mln. barelių per dieną.

Iš jų apie 800 000 barelių per dieną yra laivuose iš Rusijos vakarinių uostų, nurodančių, kad jų paskirties vieta yra Port Saidas arba Sueco kanalas, arba laivuose iš Ramiojo vandenyno uostų, kuriuose nėra aiškaus pristatymo taško, o dar 240 000 barelių per dieną yra tanklaiviuose, kurie dar nepraneša apie paskirties vietą.

Iš viso 36 tanklaiviai per savaitę iki rugsėjo 28 dienos pakrovė 26,75 mln. barelių rusiškos naftos, rodo laivų sekimo duomenys ir uosto agentų ataskaitos. Šis kiekis padidėjo nuo 23,69 mln. barelių 31 laivui praėjusią savaitę. Bendroji Maskvos eksporto vertė per savaitę iki rugsėjo 28 dienos šoktelėjo maždaug 240 mln. dolerių iki 1,57 mlrd. dolerių ir pasiekė trijų savaičių aukštumas.

"Urals" krovinių iš Baltijos ir Juodosios jūrų kaina per savaitę pakilo maždaug 1,80 JAV dolerio už barelį iki vidutiniškai 56,38 ir 56,59 JAV dolerio už barelį. Keturių savaičių vidurkiu Rusijos "Ural" eksporto iš Baltijos jūros kaina padidėjo 0,50 JAV dolerio už barelį ir vidutiniškai siekė 55 JAV dolerius už barelį, o Juodosios jūros krovinių kaina pakilo 0,40 JAV dolerio iki 55,22 JAV dolerio už barelį.

Stebimos siuntos Rusijos Azijos klientams, įskaitant tuos, kurie nerodo galutinės paskirties vietos, per 28 dienas iki rugsėjo 28 d. išaugo iki 3,23 mln. barelių per dieną, palyginti su 3,19 mln. barelių per dieną laikotarpiu iki rugsėjo 21 d. Naftos srautas į Azijos šalis yra didžiausias nuo 2024 m. gegužės.

Prognozuojama, kad per ateinančius trejus metus Rusijos pajamos iš naftos ir dujų augs: iki 8,92 trilijono rublių 2026 m., o vėliau iki 9,7 trilijono rublių iki 2028 m.

Tačiau ne vien ekonominis interesas parduoti savo naftą ar nusilpninti Rusiją yra JAV tikslas. Pagrindinis geopolitinis priešininkas yra Kinija ir silpninti pirmiausia reikia ją. Pigiomis dujomis Kinija jau pilnai apsirūpins per naująjį dujotiekį iš Rusijos, o su nafta yra kitaip.

Pigesnę naftą Kinija vežasi jūra per Sueco kanalą ir ypač pigią gauna iš Venesuelos. JAV tikslas yra kontroliuoti šiuos jūrų kelius ir galimo konflikto atveju juos atkirsti. Tai strateginė poveikio priemonė, dėl kurios karine jėga grasinama ir gali būti veikiama ir Artimuosiuose Rytuose, ir Venesueloje, kur akivaizdžiai didinamas karinis JAV buvimas.

Tomahawks - pasaka?

Dar viena žinia, kurios nei kas patvirtina, nei paneigia - raketų Tomahaawks tiekimas Ukrainai. Ar tai realu, ar tik "svarstoma", anot J.D.Vance'o?

"Tomahawk" gaminama nuo 1980-ųjų vidurio. JAV karinis jūrų laivynas, pagrindinis "Tomahawk" naudotojas, iki šiol įsigijo 8 959 raketas už vidutinę 1,3 mln. dolerių kainą. Jų nemažai sunaudota karinių veiksmų metu. Pastaraisiais metais gamyba svyravo nuo 55 iki 90 per metus. Remiantis Pentagono biudžeto duomenimis, JAV planuoja 2026 metais įsigyti 57 raketas.

Raketa yra gana sena - ji naudojama JAV nuo 1980-ųjų pradžios, nors nuo to laiko ji buvo ne kartą atnaujinta. Skirtingai nuo balistinių raketų, "Tomahawks" yra ikigarsinės, todėl net ir nelabai modernios oro gynybos sistemos gali jas numušti. Tačiau žema skrydžio trajektorija ir manevravimas maršrute apsunkina aptikimą ir reikalauja, kad oro gynybos sistemose būtų pakankamas perėmėjų raketų skaičius ir gerai pastatyta daugiasluoksnė gynyba.

Tuo "Tomahawks" primena rusiškus "Kalibrs" - panašios paskirties ir nuotolio raketas. Abi yra tolimojo nuotolio ikigarsinės sparnuotosios raketos, daugiausia naudojamos iš jūrų nešėjų. Abiejų sistemų diapazonas atviruose šaltiniuose nurodomas 1500-2500 km diapazone. Tuo pačiu metu "Kalibr" buvo masiškai numušinėjama Ukrainos oro gynybos, kai pagrindinė sistema dar buvo senoji tarybinė S-300.

Atsižvelgiant į tai, kad "Kalibrs" turi šiek tiek didesnį greitį nei "Tomahawks" (0,8 macho, palyginti su 0,75 amerikiečių raketos), numuštų "Tomahawk" procentas taip pat bus didelis ir oro gynybai tai nebus didelė problema. O Reuters vienas JAV pareigūnas ir trys šaltiniai administracijoje pranešė, kad "Tomahawk" tiekimo galimybės Ukrainai abejotinos, nes dabartinės atsargos yra skirtos JAV kariniam jūrų laivynui ir kitoms reikmėms.

Be to, šių raketų JAV niekada nėra perdavusi ne NATO valstybėms. Tik vienintelei Didžiajai Britanijai, o dabar pasirašytos sutartys su Australija, Japonija, Nyderlandais, tačiau gamyba dar tik bus vykdoma ir baigta negreit. Be to, Ukraina neturi laivų, iš kurių būtų galima tas raketas leisti, reikėtų kartu perduoti ir JAV turimas fregatas ar povandeninius laivus. O leidimas tiesiogiai iš JAV laivyno reikštų karo su Rusija pradžią.

Propagandinėje žiniasklaidoje dar skleidžiama pasakėlė ir apie tai, kad gali būti perduotos sausumos paleidimo sistemos. Istoriškai sausumos paleidimo Tomahawk variantas egzistavo (BGM-109G Gryphon 1980-1991 m.), bet buvo pašalintas.

Dabar tai daugiau norų deklaracija, nes šios sistemos Typhon programoje dar tik kuriamos, pirmieji bandymai vykdyti 2023 m., testai - 2024-2025 m. ir bus tęsiami 2026 m. Iš viešų šaltinių žinoma tik tiek, kad kol kas aktyvuota ir testuojama viena tokia baterija. Įsivaizduoti, kad JAV kariuomenė tieks naujausią, slaptą ginkluotę naudoti kitai valstybei, kur ji gali būti perimta strateginio priešininko - daugiau nei naivu.

ES: Ursula prieš Friedrichą

Dar viena tauta sako NE Briuselio biurokratijai, naikinančiai Europą. Čekijos rinkimuose laimėjo Andrejaus Babišo opozicinė partija ANO. Bus koalicinė dešiniųjų vyriausybė. ES žviegia pavojaus sirenos. Dar iki rinkimų buvo drabstomasi tradiciniais kaltinimais: "TikTok" paskyrose "sistemingai skleidžiama prorusiška propaganda" ir t.t. ir pan. Nieko kito jie juk nebesugeba.

Europos Komisija ketvirtadienį buvo net sušaukusi "skubų susitikimą" su "TikTok" operatoriais, po kurio "Čekijos rinkimų kontekste" iš platformos buvo pašalinti "keli robotai". Be to, anot Delfio, "balsavimą aptemdė nežinomų dronų grėsmė Prahos oro uoste, tačiau tai iš karto nebuvo patvirtinta" - palieku jūsų fantazijai spręsti, ką šis melas reiškia - ar buvo, ar nebuvo... Sveikinimai čekams!

O skęstančiame ES laive prasideda logiškas sekantis veiksmas - europinių "lyderių" tarpusavio susistumdymai. Net didžiųjų, lėtai grimztančių į krizę valstybių vadams nusibodo viską nurodinėjantis politinis biuras Briuselyje, o ir reikia prieš rinkimus savo piliečiams parodyti į ką nors kitą, kad liktum nekaltas dėl savo paties pridarytų nesąmonių.

Pirmasis iš šių nevykėlių, stojančių prieš politbiuro generalinę sekretorę (taip pat nevykėlę) Ursula von der Leyen - F.Merz'as. Jis nori, kad Vokietija vėl lemtų svarbiausius sprendimus Europoje ir bando grąžinti valdžią į Berlyną, viešai priekaištaudamas EK pirmininkei tokiais klausimais kaip prekyba, ES biudžetas, žalioji politika ir gynyba. Siekia peržiūrėti pagrindines ES politikos kryptis ir vėl įtvirtinti nacionalinių vyriausybių galią Briuselio biurokratijoje.

Savo kolegoms centro dešiniųjų lyderiams per pastaruosius susitikimus F.Merz'as sakė: "Dabar turime įkišti lazdą į šios mašinos ratus Briuselyje". Jis teigė, kad europiečiai mano, jog Briuselis "vis labiau kišasi į kasdienį žmonių gyvenimą su kompetencijomis, kurių ši ES tiesiog neturi". "Taip tęstis tiesiog negali", - sakė kancleris. Berlynas taip pat siekia užtikrinti, kad vyriausybės, o ne Briuselis, turėtų galutinį žodį dėl visų ginklų pirkimo, nes Europa skiria šimtus milijardų naujoms karinėms išlaidoms.

Tą konfidencialiai pranešęs diplomatas pridūrė, kad tai yra tiesmuka: A. Merzas perima kontrolę. Žadėjo Kopenhagoje viršūnių susitikime pateikti savo argumentus kitiems ES lyderiams ir "tikslų reikalavimų sąrašą". Savo ES viziją išsamiau žadėjo apibūdinti ministrų kabineto posėdyje ir per susitikimą su E.Macronu.

Dronų psichozė ir Kopenhaga

Ukrainos ir "norinčiųjų, bet negalinčiųjų" koalicijos siekis eskaluoti situaciją iki neprognozuojamos, kariniais susidūrimais gresiančios ribos ir taip priversti D.Trampą grįžti europiniams pimpačkiukams į pagalbą bliūkšta. Kopenhagoje vykusiame viršūnėlių susitikime Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas atšaldė perkaitusias galvas.

Pasak jo, NATO sąjungininkės rizikuoja patekti į "eskalacijos spąstus", atidengdamos ugnį į Rusijos lėktuvus. "Atsitiktiniai reikalavimai ką nors išmušti iš dangaus ar surengti kokį nors įspūdingą jėgos demonstravimą dabar yra nenaudingi. Ramybė nėra bailumas ar baimė, bet atsakomybė prieš savo šalį ir taiką Europoje". Dėl Ursulos "dronų sienos" irgi nieko nebuvo nutarta.

Iki šiol nei vieno paslaptingo drono nebuvo nutupdyta, ištirta ir niekas nežinojo, kas ir kaip juos leidžia, ką patvirtino ir oficialiuose pranešimuose. O visa propaganda "žino" - tai rusai, reikia numušinėti, išleisti milijardus, vien lietuviškajam "dronų sienos" variantui jau "reikia" dar pusės milijardo.

Bet kai tikrai panorėjo nustatyti - jau ir pradeda nustatyti, kas dronus leidžia. Norvegijos Bergeno oro uoste dronus leido trys vokiečiai. Jie suimti, kaip pažeidę Norvegijos saugumo įstatymus, be kita ko, įtariami neteisėta žvalgyba iš oro, trukdymu oro eismui ir galimu šnipinėjimu.

Tyrėjai neatmetė sabotažo bandymo. Todėl dabartinis incidentas tiriamas aukščiausiu lygiu. Teigiama, kad trys vokiečiai - du vyrai ir moteris, kurių amžius nuo 25 iki 40 metų - turėjo kelis bepiločius orlaivius, atminties korteles su didelės raiškos aeronuotraukomis ir radijo technologijas, pranešė Norvegijos žiniasklaida. Vis dar neaišku, ar jie veikė dėl privačių, žurnalistinių ar galbūt slaptųjų tarnybų motyvų.

Frankfurte prie Maino buvo sulaikytas 41 m. amžiaus mėgėjas iš Kroatijos, skraidinęs civilinį droną virš oro uosto. Jam gresia daugiau kaip 10 tūkstančių EUR bauda. Norvegijoje taip pat sulaikytas Kinijos pilietis, kuris skraidino civilinį droną virš Svolvero oro uosto. Išskyrus propagandinę karo isteriją, su Rusija nei vienas šių asmenų neturi nieko bendro.

"Europos Sąjungos lyderiai" Kopenhagoje nieko nenutarė ir dėl Rusijos aktyvų perdavimo Ukrainai. Ilgai žmonės pluš, posėdis gynybos klausimais truko dviem valandomis ilgiau nei planuota. Svarstė galimybę pratęsti derybas iki nakties, bet nusprendė, kad užtenka valandą pakalbėti Ukrainą.

Ir kartu su būriu prezidentų ir ministrų pirmininkų, dalyvaujančių Europos politinės bendruomenės aukščiausiojo lygio susitikime, sugužėjo vakarienės su Danijos karališkosios šeimos svečiais.

Meniu:

Grenlandijos menkės mozaika su jūros dumbliais, omarų emulsija ir vištienos odele. Marinuoti burokėliai ir agurkai. Žaliųjų citrinų ir pasukų padažas su krapais.

Ėriena iš Danijos vakarinės pakrantės su voveraitėmis, troškintos ėrienos blauzdelės kroketai ant traškaus žolelių sūrio su moliūgų tyre. Kepti salierai ir palminiai kopūstai iš Fredensborgo pilies sodų su daniškais triufeliais.

Šokoladinis riešutų pagrindas su jogurto ganašu, obuolių ir šaltalankių kompotu bei karamele. Citrininis karamelės padažas.

Nors pavalgė.

Stabdys šešėlinį laivyną?

Pagal tarptautinę teisę (Jungtinių Tautų Chartiją ir Hagos konvencijas), tarptautiniai vandenys priklauso visoms valstybėms (vadinamas freedom of the seas principas). Kiekviena šalis turi teisę laisvai plaukioti, gabenti prekes, vykdyti žvejybą ar kitas veiklas.

Bet koks bandymas blokuoti, tikrinti ar sulaikyti civilinius ar karinius laivus tarptautiniuose vandenyse be JT Saugumo Tarybos įgaliojimo gali būti laikomas nelegaliu jūriniu embargo ar agresijos aktu, de facto karo veiksmu (act of war arba casus belli).

Jei blokada vykdoma be karo paskelbimo ir be JT mandato, ji paprastai laikoma neteisėtu agresijos aktu. Jei ji tiesiogiai trukdo kitų valstybių teisėtai prekybai ar pažeidžia laivybos laisvę, nukentėjusios šalys turi teisę į savigyną pagal JT Chartijos 51 straipsnį - t. y. tai casus belli.

Čia visų pirma yra britų kampanijų biznio interesai. Tarptautiniai jūrų draudikai (P&I Clubs), daugiausia priklausantys britų sistemai Lloyd's Register, draudžia laivus ir tai didžiulės pajamos. Todėl jie tas "sankcijas" ir stumia. Dalis laivų savininkų dėl šventos ramybės apsidraudžia ir britai turi daugiau pelno.

Pagal G7 sankcijų mechanizmą (nuo 2022 m. gruodžio) draudimo ir transporto paslaugas galima teikti tik tiems tanklaiviams, kurie veža rusišką naftą už kainą iki 60 USD/barelį. Tanklaiviai neturintys šio draudimo, negali legaliai įplaukti į daugelį ES ir G7 uostų. Tai nėra pateisinama blokados priežastis, nes tanklaiviai plaukia ne iš ES ir G7 uostų ir ne į ES ir G7 uostus.

O naftos kainą pirkimo metu kas nenori draudimo ir nori didesnio pelno už reisą - tai nurodo kainą didesnę už tuos 60 USD, kainų skirtumą grąžina per tarpines firmas už visokias "konsultacijas, teisines paslaugas" ar tiesiog per ofšorus. O kas nori apsidrausti - tai apsidraudžia ir uždirba mažiau. Čia vien tik biznis ir nieko daugiau.

Pats praplaukimo tarptautiniais vandenimis blokavimas bet kokiu atveju be JT mandato yra priežastis karui, kurią visada gali panaudoti krovinio siuntėjas ar savininkas. Visi žino, kad tai neteisėta, todėl blokada iki galo niekada nebus įgyvendinta. Tą suprato ir prancūzai. Ir po įspėjimo praeitą savaitę sulaikytą tanklaivį nedelsiant paleido.

Ukraina

Rusijos balistinių raketų perėmimo rodiklis Ukrainoje rugsėjį smarkiai sumažėjo - nuo 37 proc. rugpjūtį iki 6 proc. Nors Rusijos kariai pirmąjį rudens mėnesį paleido mažiau raketų nei vasaros pabaigoje. Tai praneša britų laikraštis "Financial Times", remdamasis Londono informacijos atsparumo centro duomenimis.

Dabartiniai ir buvę Ukrainos ir Vakarų pareigūnai leidiniui sakė, kad Rusija modernizavo savo "Iskander" ir "Kinzhal", kad jie nukryptų nuo "Patriot" sistemos perėmėjų ir paskutinę akimirką staiga pakeistų savo trajektoriją. Tai "lūžio momentas Rusijai", sakė vienas buvęs Ukrainos pareigūnas.

Ukrainos vertinimą patvirtina ir ankstesnė JAV gynybos žvalgybos agentūros specialiojo generalinio inspektoriaus parengta ataskaita, apimanti laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. Joje teigiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos "patyrė sunkumų nuosekliai naudojant oro gynybos sistemas "Patriot" gynybai nuo Maskvos balistinių raketų dėl pastarojo meto Rusijos taktinių patobulinimų, įskaitant raketų gebėjimą keisti trajektoriją ir atlikti manevrus, o ne skristi tradicine balistine trajektorija". Minima Rusijos ataka birželio 28 d., kai buvo numušta tik viena iš septynių balistinių raketų.

Kijevas susiduria su sulėtėjusiu oro gynybos perėmėjų tiekimu iš Jungtinių Valstijų, Rusijos raketų smūgiai "sunaikino pagrindinius karinius objektus ir kritinę infrastruktūrą prieš žiemą". Pasak Ukrainos pareigūnų, praėjusią vasarą buvo smarkiai apgadintos mažiausiai keturios dronų gamyklos Kyjive ir apylinkėse, įskaitant "Bayraktar" gamyklą.

Kai kurios "Patriot" sistemos taip pat buvo užpultos ir apgadintos, todėl susilpnėjo oro gynybos architektūra. Taip pat buvo sužeisti specialistai, apmokyti valdyti "Patriot" sistemas, įskaitant pulkininką leitenantą Denisą Sakuną, kuris žuvo bandydamas gelbėti įrangą po smūgio. Dėl Rusijos raketų modernizavimo elektros energijos tiekimo nutraukimo grėsmė žiemą tampa dar didesnė.

Dėl šios situacijos jau kyla įtampa Ukrainos visuomenėje. Ukrainos žurnalistė Kateryna Kobernik: "Valdžia - nuo prezidento iki Gynybos pirkimų agentūros vadovo - sakė, kad rudenį pradėsime masinę perėmėjų dronų gamybą. Kad viskas buvo sutarta laiku. Tuo pačiu metu gamintojai teigė, kad tai netiesa. Kad jie nėra sudarę sutarties. Kad per šį laikotarpį nebus masinės gamybos. Spalio pradžioje laukiame masinių rusų bepiločių orlaivių atakų. Valandų valandas dronai skrieja virš taikinių ir pataiko tiksliai ten, kur planavo".

Kitas opus klausimas - biudžetas, kurio trūksta frontui. O štai Finansų ministerijos spaudos tarnybos paskelbta informacija apie Ukrainos valstybinių įstaigų vadovų gaunamus atlyginimus. Didžiausias - Nacionalinėje korupcijos prevencijos agentūroje - vidutiniškai 366 tūkst. grivinų, t.y. 7544,64 EUR. Antroje vietoje - naujai sukurtos Nacionalinės vienybės ministerijos aukščiausi pareigūnai, kurie net metus nedirbo kaip atskiras departamentas ir buvo prijungti prie Socialinės politikos ministerijos - 5957,38 EUR. Trečioje vietoje yra Valstybės turto fondas - 5894,62 EUR ir t.t. Vidutinis atlyginimas Ukrainoje 537,80 EUR, minimalus - 166 EUR. Suprantama, tai neprisideda prie santarvės visuomenėje.

Biudžeto skylių kamšymas - dabar didžiausia problema. 2026 m. biudžeto projekte pajamos 67 mlrd. EUR, išlaidos 115 mlrd.EUR, deficitas 48 mlrd. EUR. JAV finansinę paramą nutraukė, europinės valstybės tiek, kiek reikia, skirti negali. Vienintelis būdas - tarptautinių organizacijų - donorų ir ES parama. Tačiau čia problema ta, kad dauguma atvejų tokios paramos negali būti skirta kariniams tikslams.

Pagal Mastrichto 1992 m. Sutarties dėl Europos Sąjungos steigimo 41(2) straipsnį ES biudžetas negali būti naudojamas išlaidoms, susijusioms su karinėmis ar gynybinėmis operacijomis. Karinei pagalbai ES sukūrė atskirą mechanizmą (European Peace Facility), kuris yra „už biudžeto ribų", tačiau tiesiog nepakanka.

Visa kita pagalba Ukrainos biudžetui gali būti tik nekarinė. ES „Ukraine Facility" (2024-2027) apie €38,27 mlrd.. Taisyklė: „lėšos negali būti naudojamos karinėms išlaidoms dengti". Anksčiau priimtos JAV biudžetinės paramos per Pasaulinį banką PEACE paskirtis - civilinės išlaidos (mokytojų, gydytojų, kitų civilių darbuotojų atlyginimai, socialinės išmokos ir pan.), su griežta atskaita ir auditu.

Grantai/DBS (Direct Budget Support), pervedami į Ukrainos biudžetą- finansuojamos tik civilinės kategorijos (mokytojų, gydytojų, socialinės išmokos). G7 paskola iš įšaldytų Rusijos aktyvų pajamų, JAV biudžetiniai grantai (pavieniai pervedimai), Kiti donorai (Kanada, JK, Japonija, Nyderlandai ir kt.) - tik civilinėms išlaidoms (mokytojų, gelbėtojų algos, socialinės išmokos).

Klausimėlis - tai iš ko finansuoti karą? Atsakymas paprastas - užkelti civilinių išlaidų kartelę kuo aukščiau. Todėl ir numatyta 2026 m. labai didinti atlyginimus mokytojams, gydytojams ir t.t., t.y. civilinėms reikmėms, o po to, kai pinigai bus gauti - jas panaudoti karinei paskirčiai, donorams to "nepastebint". Kai kurie finansiniai ekspertai Ukrainos klausimais teigia, kad tai jau ne kartą naudotas žaidimas.

LIETUVA: kova prieš permainas

Visas kultūrininkų šaršalas yra tik gerai organizuota dūmų uždanga konservatorių sukurpto pseudoelito interesams energetikoje išsaugoti. Dėl energetikos ministro krėslo ir konservatnikų interesų kaip liūtas kaunasi G.Nausėda. Užsienio protektorato prezidentas, niekada neturėjęs jį remiančios politinės jėgos ir stovėjęs politikos aikštelėje ant vienos kojos.

Ilgai stengęsis tenkinti visus įmanomus jį puolančiųjų įgeidžius, jiems pataikavęs, skyręs ministrus ir karo grėsmės pretekstu paklusniai tvirtinęs visus antitautinius ir antivalstybinius diktatūros įvedimo įstatymus. Bet tai nepadėjo - dabar jis ir toliau puolamas, nes mauras padarė savo darbą. Ir tos vienos kojos atsiremti nebeturi, kybo politiniame vakuume ir kaip baronas Miunhauzenas savęs iš pelkės už plaukų nebeištrauks.

Artėja 2025 m. spalio 25 d., kada bus patvirtinta nauja IGNITIS GROUP stebėtojų taryba ir esama padėtis bus išsaugota. IGNITIS GROUP stebėtojų taryboje ir valstybės - pagrindinio akcininko - atstovo, ir nepriklausomų narių - visada užsieniečių ir ne Lietuvos piliečių - darbas yra toks pat. Tačiau valstybės atstovui už jį atlyginama 1570 € per mėnesį, o "nepriklausomam" užsieniečiui mokama 3140 €.

Ir stebėtojų tarybos pirmininkas negali atstovauti savininko - Lietuvos valstybės, juo privalomai turi būti renkamas "nepriklausomas" užsienietis. Tą nustatė Lietuvos Respublikos finansų ministras 2025 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1K-85. Kas atsitiktų, jei šiuo ministru taptų ne saviškis ir atšauktų šį įsakymą? Ir paskirtų auditą ištirti visiems darbeliams, kurie jau padaryti, ir užkirstų galimybę tolesniems, jau pradėtiems ar tik planuojamiems?

Apgailėtina stebėt, kaip per užvaldytą žiniasklaidą sukelta psichozė ir baimė būti kitokiu apima žmones. Kaip nieko reikšmingo mene nesukūrę vidutinybės, ne vieną kartą tyčiojęsi iš tikrųjų kūrėjų ir jų atminimo, imasi vaidinti reikšmingus menininkus ir jų bijomasi bei pataikaujama. Kaip valstybės įstaigų darbuotojai, raginami vadovų, kelia streiką prieš valstybę su politiniais reikalavimais pakeisti rinkimų rezultatus, kas yra įstatymo pažeidimas.

Geopolitinio virsmo metais valstybei kaip niekada reikia politinio stabilumo, piliečių susitelkimo ir atviros diskusijos apie ateitį. Tuo tarpu šalis lėtai, nuosekliai nardinama į galutinį susipriešinimą ir politinį chaosą, kurio tikslas - priešlaikiniai rinkimai ir tų, kuriuos rinkėjai atstūmė, sugrįžimas į valdžią. Tai kelias į susinaikinimą.

Pabaigos žodis

Prieš 6 metus žmogus parašė komentarą po mano tekstu. Nenurodė savo vardo, pavardės. Nežinau, ar tai jo tekstas, ar citata, bet tai mintys, kurios užplūsta tamsos valandą:

"Akivaizdu, jog lietuviai taip ir nesugebėjo tapti politine tauta. Orumo neturinčių vienadienių kumečių banda yra neįgali kurti valstybę.

Valstybės turinio neturinčiais herbais ir vėliavytėmis dekoruota "valstybingumo" fikcija yra laikinas reiškinys, kuris gali išsisklaidyti lyg rūkas labai greitai, jeigu tik to panorės geopolitinė aplinka.

Lietuvių etnoso likučiai, tai vien į savo daržus orientuotų savanaudžių menkystų padrika masė. Tai nuolankių mužikėlių banda, kuri nuo burliokų skiriasi tik kalba, o viskuo kitu yra identiški sovietinio sukirpimo pusgalviai.

Lietuviai yra primityvūs lengvatikiai aborigenai, kurie visiškai neatsparūs net pačiai primityviausiai pigiai propagandai ir absoliučiai atsparūs kritiniam mąstymui.

Ši etninė masė nebeturi jokių vidinių resursų išsiugdyti tikrus lyderius, neturi jokių intelektinių galių ir valios suformuoti strateginių politinių tikslų, todėl "Lietuvos" projektas yra iš esmės jau žlugęs de facto.

Tiesa, yra pavienių atskirų asmenų, kurie suvokia padėtį adekvačiai ir gali įvardyti problemas, tačiau tokių individų egzistavimas yra paranormalių anomalijų lygmenyje ir jokios apčiuopiamos įtakos bendros masės elgsenai turėti negali.

Kritinį mąstymą genetiškai atmetanti kaimenė yra tik žaliava ją melžiančių gudruolių gaujoms. Nėra jokios lietuvių tautos, nėra jokios lietuvių valstybės. Tai objektyvi realybė ir nėra nieko, kas galėtų ją paneigt".

Ar aš taip pat galvoju? Dar ne. Bet jei po kiekvienu iš šių sakinių padėtumėme ne tašką, o klaustuką? Ir nuoširdžiai savęs paklaustume - ar ne į tokią būseną mums tylint visuomenę tempia šiuolaikiniai vedliai?

Tiesa ta, kad visuomenė, didžioji dauguma žmonių valstybei tiesiogiai neturi lemiamos įtakos. Ją valdo, iš savo atstovų pareigūnus renkasi, sprendimus priima nedidelis įtakingų žmonių sluoksnis, vadinamoji politinė klasė. Ir šiam Lietuvos luomui jau dabar 100 procentų galioja tai, ką tas žmogus man parašė.