Algimantas RUSTEIKA: Ar nauja finansų krizė jau už durų?

Vienas iš galimų modelių numato, jog prasidės būtent įmonių skolų, privataus kredito ir biržose veikiančiuose investiciniuose (ETF) fonduose.

Šiuo metu vis daugiau ženklų ir Wall Street‘o švarkelių nerimo būtent dėl šio sektoriaus. Vien JAV bankai 2025 m. turėjo beveik 300 milijardų dolerių negrąžintų paskolų privatiems kredito teikėjams, o dar 285 milijardus dolerių paskolino privataus kapitalo fondams, taip pat buvo 340 milijardų dolerių nepanaudotų skolinimo įsipareigojimų šiems skolininkams.

Didžiausią dalį šių fondų valdo valdo BlackRock, Inc.

BlackRock susirgo sloga ar rimčiau?

Per pastaruosius du mėnesius BlackRock jau prarado daugiau nei 20 % savo vertės. Tai ne pavienis atvejis, o aiški viso sektoriaus tendencija. Koks tai sektorius?

Privatus kreditas. Vienas pavyzdys - BlackRock apribojo išėmimus iš savo valdomo privataus kredito fondo HPS Corporate Lending Fund, kurį valdanti įmonė HPS Investment Partners yra BlackRock padalinys. Ir fondo akcijos tik per vieną dieną nukrito 7 %.

Po 2008 m. finansų krizės, stipriai suvaržius bankų laisves teikiant paskolas, privataus kredito rinka išaugo milžiniškai. 2008 m. buvo apie 300 mlrd. USD, dabar - apie 1,5-1,7 trilijono USD. Didieji valdytojai - BlackRock, Apollo Global Management, Ares Management.

Tas BlackRock fondas - privataus kredito fondas, bet ne bankas. Kažkas panašaus, kaip ir pas mus, kai privatininkai siūlo pasiskolinti ne per banką - lengvesnėmis sąlygomis, apeinant bankams valdžios nustatytas griežtas taisykles. Nors fondai irgi veikia kaip bankai - valdo ne savo, o investuotojų pinigus.

Netiesioginė priežastis, kuri paskatino didelį irzlumą ir baimę - karas. Investuotojai norėjo atsiimti apie 9,3 % šio fondo kapitalo, bet fondas atsiimti leidžia tik 5 % per ketvirtį, todėl dalis pinigų nebuvo išmokėta. Nors ta sąlyga ir numatyta investavimo sutartyse, tai vis tiek sukėlė paniką ir nepasitikėjimą visa BlackRock kompanija.

Karas visada sukelia paniką dėl savo pinigų likimo. Investuotojai parduoda rizikingesnius ir perka saugesnius aktyvus: auksą, JAV vyriausybės vertybinius popierius, kartais - dolerius. Ir išima pinigus iš rizikos srities, pirmiausia - iš privataus kredito fondų. Taip buvo po rugsėjo 11 atakos, Irako invazijos į Kuveitą, Krymo aneksijos, Ukrainos karo 2022 m. vasarį.

Privataus kredito fondai skolina pinigus įmonėms ilgam laikui (dažnai 5-7 metams), bet fondų investuotojai gali paprašyti atsiimti pinigus kas ketvirtį. Kai per daug investuotojų vienu metu nori išeiti, fondas negali greitai susigrąžinti paskolų, nes negali greitai parduoti paskolų rinkoje be didelio nuostolio.

Normaliomis sąlygomis tas suprantama. Jei fondai būtų priversti parduoti paskolas greitai - parduotų su didele nuolaida ir nukentėtų visi investuotojai. Todėl ir riboja atidavimą to norintiems, nes paskolos yra ilgos trukmės ir fondas negali veikti kaip banko sąskaita.

Todėl fonduose ir yra ta taisyklė - leidžiama išimti tik apie 5 % kapitalo per ketvirtį. Kai investuotojai paprašė apie 9 %, fondas automatiškai aktyvavo ribojimą, nes jo pinigai ne kišenėje padėti, o investuoti arba išduoti paskolomis. Ir dėl karo panikos susidarė uždaras ratas - be ribojimų neįmanoma, o ribojimai paniką dar labiau sustiprina.

Investuotojai pradėjo išsiimti savo pinigus, nes žino, kad kreditai dažnai suteikiami rizikingesnėms, vidutinėms įmonėms, neretai - turinčioms didelių skolų. O karo metu daliai įmonių sunkiau grąžinant paskolas.

Finansų imperijos pajėgos

Privatus kreditas - tik dalis BlackRock fondų, todėl nuostolius viename sektoriuje paprastai kompensuoja iš pajamų kituose.

Didelė problema atsiranda tada, kai sutampa keli įvykiai - dideli nuostoliai privataus kredito fonduose, masiniai investuotojų išėmimai, platesnė finansų rinkų krizė, kai problemos išplinta į visą finansų sistemą.

Paradoksalu, bet net ir didelės sektorinės problemos BlackRock būtų tik laikinos ir atnešų daug naudos.

BlackRock yra didžiausias turto valdytojas pasaulyje, jo aktyvai yra apie 14 trilijonų USD. Du JAV metiniai biudžetai. Tačiau šis skaičius reiškia investuotojų pinigus, kuriuos kompanija tik valdo. BlackRock nuosavas kapitalas yra daug mažesnis - balansinis turtas apie 160 mlrd. USD, akcininkų nuosavybė apie 60 mlrd. USD.

Jų pačių kapitalas sudaro tik mažą dalį viso valdomo turto, apie 99,6 % turto priklauso klientams. BlackRock uždirba iš valdymo mokesčių, kurie dažniausiai yra apie 0,05-0,5 % per metus nuo valdomo turto. Bet nuo milžiniško turto net mažas procentas nuo trilijonų generuoja jiems didžiules pajamas.

Black Rock įtaka pasaulyje kyla iš to, kad nors dauguma akcijų priklauso investuotojams, balsavimo teisė lieka fondui. Didžiausi pasaulio turto valdytojai, vadinamas "didysis trejetas" BlackRock, Vanguard ir State Street Global Advisors turi reikšmingas akcijų dalis vos ne visose didžiausiose kompanijose.

Jie balsuoja dėl valdybos narių, vadovų atlyginimų, strateginių sprendimų, susijungimų, įsigijimų ir kitų svarbiausių sprendimų. Valdo finansų ir verslo pasaulį valdydami kitų pinigus, kurių savininkai tame procese yra tik stebėtojai ir pasyvūs dalyviai.

Taip BlackRock sukūrė sistemą, kai net vykstant didžiausioms krizėms nebankrutuoja, nes sudega ne jų, o investuotojų pinigai, kuriuos jie tik "tvarko ir valdo".

Priešingai, didelės krizės jiems net naudingos, nes gali kitų savo finansų imperijos dalyvių vardu pigiai susipirkti vertingus, bet atpigusius aktyvus. Taip tik dar labiau turtėjama, atsakomybės išvengiama, o problemos paliekamos investuotojams.

Black Rock turi šimtus vadinamųjų ETF, t.y. investicinių fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržose, todėl panašių į akcines bendroves. Jų akcijos nėra laikomos BlackRock balanse ir saugomos atskirai per vadinamą depozitoriumą (custodian bank). Dažniausias tai State Street, BNY Mellon, JPMorgan Chase.

Black Rock fondai ima pinigus iš investuotojų - akcijų savininkų - už paslaugas ir gerai uždirba bei akcininkų vardu valdo didįjį pasaulio verslą, iš to pelnosi ir su jais susiję bankai.

Tačiau įvykus finansinei krizei pralošia ne jie, o būtent pinigų savininkai, kurių rankose lieka bevertės akcijos. O jų turto valdytojai BlackRock patiria tik laikiną pajamų sumažėjimą. Tokia gudri ir patogi schema.

Vienas didžiausių ETF tiekėjų pasaulyje yra iShares, kuris yra toks didelis, kad vien jo ETF fondai valdo apie 3 trilijonus USD turto - tai daugiau nei daugelio valstybių metinis BVP. iShares pradžioje nebuvo BlackRock dalis, jį sukūrė Barclays Global Investors. 2009 m. BlackRock nupirko Barclays Global Investors ir visą iShares ETF verslą.

Finansų krizė dabar ar vėliau?

Dalis rimtų pasaulio finansų sistemos analitikų sako, kad situacija labai primena pirmus 2007-2008 finansų krizės signalus. 2007 m. problema buvo su hipotekos vertybiniais popieriais - jie buvo sunkiai parduodami. O dabar didžiausia dalis rizikos yra privačiame kredite, kurio paskolos irgi tapo sunkiai parduodamomis.

Tačiau privataus kredito rykliai nuo to nieko reikšmingo nepraras. Jei daug investuotojų vienu metu parduotų BlackRock valdomų fondų akcijas, sumažėtų jų turimo turto vertė ir tuo pačiu jų gaunami procentiniai mokesčiai už turto valdymą.

Tačiau pats fondų turtas neišnyksta, o didelių krizių metu pirmiausia užsidaro maži fondai, todėl tokie gigantai kaip BlackRock juos paprasčiausiai nusiperka ir net padidina savo dalį.

Pagal griežtas taisykles ETF fondų akcijomis BlackRock negali spekuliuoti biržoje, t.y. pigiai supirkti ir po to brangiai parduoti. Tačiau tokiam atvejui jie turi kitą instrumentą - alternatyvių investicijų padalinį BlackRock Alternatives. Tokie žaidėjai krizės metu pigiai supirkinėja nuvertėjusius aktyvus: akcijas, įmones, nekilnojamąjį turtą.

Jie kaip hienos ir grifai aplink maitą - krizių metu prie mirštančių įmonių ir atpigusio turto sulekia būriais nebrangiai pasiplėšti. Krizei nurimus, turtą parduoda brangiau.

Per 2008 metų krizę tokie fondai uždirbo iki 40 proc. metinio pelno. Situacijai pasikartojus, BlackRock tikrai nesnaus ir tik išloš. Didieji tik pasipelnys, suėsdami numirusius mažiukus - kaip visada.

Be to, krizių atveju didieji rykliai uždirba ir iš vyriausybių. BlackRock gali tapti dar svarbesniu finansų sistemos centru, nes turi milžinišką technologinę ir analitinę infrastruktūrą, kurią naudoja daug finansų institucijų ir valstybių centrinių bankų - sistemą Aladdin.

Ir per 2008 m. pasaulinę finansų krizę, ir per pandemiją JAV valdžia pasitelkė BlackRock valdyti programas, vykdytas FED ir JAV Iždo departamento.

Kas būtų su pensijų fondais

Prasidėjus šio sektoriaus krizei, daugiausia nukentėtų, kaip ir 2008 m., pensijų fondai. Nes dideli pensijų fondai investuoja į akcijas, obligacijas ir privataus kredito fondus ir dažniausiai neskolina tiesiogiai įmonėms.

Todėl, jei kreditų fondai turi problemų, pensijų fondai pirmi pajunta vertės kritimą, nes jie turi nuolat mokėti pensijas, vykdyti įsipareigojimus. Juos ištinka tokia elementari situacija: reikia pinigų dabar, bet jų investicijos užrakintos keliems metams.

Visus Lietuvos II pakopos pensijų fondus valdo kelios įmonės: Swedbank investicijų valdymas, SEB investicijų valdymas, Luminor investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas, Artea Asset Management. Neaišku, ar Lietuvos pensijų fondai yra investavę konkrečiai į minėtą Black Rock valdomą HPS Corporate Lending Fund, kuris jau turi problemų.

Tačiau žinoma tai, kad Lietuvos pensijų fondai, jau valdantys 10 - 11 mlrd. € turto, investuoja būtent per jau minėtus ETF, biržose prekiaujančius fondus. Lietuvos II pakopos pensijų fondų investicijų portfelio didelę dalį, apie 60-80 % sudaro akcijos, kurių didelė dalis laikoma ETF. Todėl kai pensijų fondas perka ETF, jis dažniausiai perka būtent per BlackRock valdomą fondą.

Na, o ką brangūs Lietuvos žmonės, t.y. "pensijų fondų dalyviai"? Jie fonduose kaupia ne pinigus, o vadinamuosius "vienetus", t.y. jų aktyvų dalį, kurią perka įmokomis.

Krizės metu staiga per pusę nuvertėjus akcijoms, tavo "vienetų" skaičius lieka toks pat, tačiau jų vertė per dieną sumažėtų dvigubai. Ir „sukaupęs pensijai" 100 000 kitą rytą turėtum tik 50 000. Ir pinigiukai "utiutiu-na-Vorkutu", kol "fondai atsistatys".

O atsistato ne iš karto. Po 1973 m. naftos krizės atsigauta po 7-8 metų, po 2008 m krizės - maždaug per 5 metus. Pensijų fondų dalyvis, išeinantis per tuos pokrizinius metus į pensiją, praranda savo darbu sukauptus pinigus, o ir tie, kuriuos gauna, būna infiliacijos nukramtyti lyginant su jų verte tada, kai buvo fondams sumokėti.

Pvz., atgavus tūkstantį 2006 m. fondams sumokėtų eurų 2026 metais turėsi tuos pačius popieriukus su užrašu 1000, tačiau už juos nusipirkti galėsi daug mažiau.

Aišku, galima naiviai tikėti pensijų fondų savininkų kalbomis apie saugias investicijas ir mažiau rizikingus fondus prieš išeinant į pensiją, ko prisiklausėm ir 2008 metais. O galima ir pasiimti iš ten, kai pasaulyje aiškiai artėja vis didesnis pavojus jų iš viso netekti.

Audros ženklai

Tai, nuo ko pradėjau - BlackRock privataus kredito fondo negalėjimas išmokėti investicijų, tegu ir pagal sutartis - grėsmės simptomas. Daugelis ekonomistų šiandien labiausiai stebi būtent privačios skolos rinką, nes ji labai išaugo ir yra glaudžiai susijusi su fondais bei bankais.

Vis daugiau investuotojų apipila privataus kredito fondus prašymais grąžinti įdėtas lėšas. Kodėl tiek tų prašymų? Nes 2026-2027 m. baigiasi labai daug paskolų, privataus kredito fondų išduotų pigios pinigų eros metu. Jei įmonės negalės jų refinansuoti padidėjus palūkanoms, prasidės bankrotai.

Ir investuotojai bei jų konsultacinės firmos tą gerai žino. Kai investuotojai pamatys vis didesnius išpirkimų ribojimus ir blogėjančius kreditų rodiklius, atsiėmimų iš fondų banga gali sukelti grandininę reakciją.

Šis procesas jau prasideda. Ką tik ir bankininkystės milžinas Morgan Stanley apribojo vieno iš savo privačių kredito fondų išėmimus po to, kai investuotojai pateikė išpirkimo paraiškas, kurios sudarė beveik 11 proc. visų apyvartoje esančių vienetų.

Laiške investuotojams „Morgan Stanley Private Credit" teigė, kad „North Haven Private Income Fund" patenkins tik apie 169 mln. JAV dolerių, arba 45,8 % visų lėšų išėmimo prašymų per ketvirtį.

O "JPMorgan" generalinis direktorius Jamie Dimon įspėjo, kad kredito rinkoje gali kilti daugiau problemų. Tuo pačiu metu visame privačių kreditų sektoriuje jaučiamas vis didėjantis spaudimas išpirkti obligacijas.

Alternatyvaus turto valdytoja „Blackstone" taip pat pranešė, kad jos pagrindinis privatus kredito fondas BCRED šių metų pirmąjį ketvirtį sulaukė daugiau prašymų atsiimti lėšas, kurių visų negali patenkinti. Siekdamas išvengti panikos fondas net padidino įprastą 5 proc. ketvirčio išpirkimo ribą iki 7 proc., o "Blackstone" ir jos darbuotojai skyrė 400 mln.

Simptomiškas ir didžiulių finansų bėgimas iš Artimųjų Rytų į Šveicariją ir kitur. Tai ne tik bėgimas nuo šio konkretaus karo, bet ir saugesnio prieglobsčio nuo artėjančios audros paieška. Tą jau jei ne suprasti, tai po truputį - kaip grėsmės dvelksmą - pajusti pradeda visi.

Mažieji kaupia grynuosius, kurių gali prireikti užgesus ekranėliuose sąskaitų skaičiukams. Vidutiniokai perka auksą. Didieji grobuonys pasirengę viskam ir rydami seiles laukia Didžiųjų Dalybų pradžios.

Gal po išgalvotos pandemijos absurdo spektaklio atėjo laikas naujai pasaulinei aferai, juk taip gerai pavyko? Kartais net pagalvoju apie sąmokslo teoriją, kad didieji finansų centrai ne tik laukia krizės, bet ir savo galimybių ribose ją skatina.

Nes nėra tokio nusikaltimo, kurio dideli pinigai nepadarytų dėl didelio pelno, kuriuo jau pakvipo. O mes nusiraminkim - tai, kas vyksta, nuo mūsų absoliučiai nepriklauso. Padarykim, ką dar galim savo šeimoms ir nusipirkim spragėsių.