Aleksandras NEMUNAITIS: Pražūtingi populistų atostogų planai

Tiems, kas nesupranta ekonomikos, pasakysiu trumpai - jei leisi nemokšiškai kažkam valdyti Valstybę, galiausiai bus didelis nedarbas, didesni mokesčiai ir šiaip, neužtikrintumas dėl rytdienos. Net jei yra geri norai, turime elgtis protingai. Nematau kito kelio, kaip elementariai, „ant pirštų" aiškinti žmonėms, kodėl kartais neužtenka gerų ketinimų.

Taigi, atostogos. Visi norim daugiau atostogų. Kas gi nenorėtų ilgesnės vasaros ar dar kelių savaičių prie jūros? Bet yra viena problema - Lietuvoje tai gali būti pavojinga mūsų ekonomikai. Nes...

*Darbo našumas Lietuvoje yra žemas.

Darbo našumas reiškia, kiek vertės sukuriame per vieną valandą darbo. Pavyzdžiui, vokietis per valandą pagamina produkcijos ar suteikia paslaugų už 50 eurų, o lietuvis - tik už 25 eurus. Jei abu ilsėsis tiek pat laiko, vokietis vis tiek uždirbs dvigubai daugiau. Todėl Lietuva, kur darbo našumas dar atsilieka nuo Vakarų Europos, negali sau leisti tiek pat laiko ilsėtis kaip turtingesnės šalys.

*Trumpiau dirbant, bet norint gauti tiek pat pinigų - atsiranda problema. Įsivaizduokite, dirbate picerijoje. Jei dirbtumėte 5 dienas per savaitę - iškeptumėte 100 picų. Jei pradedate dirbti 4 dienas - spėsite iškepti tik 80 picų. Bet sakote: „Norėčiau tiek pat atlyginimo, kiek už 100 picų". Darbdavys turi pakelti picų kainą, kad padengtų jūsų atlyginimą - mes visi mokėsim daugiau, dalis žmonių praras darbą, nes tiesiog neapsimokės kažkam tęsti savo verslo.

*Viešasis sektorius Lietuvoje jau ir taip didelis.

Apie 23 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje yra mokytojai, gydytojai, valdininkai, policininkai ir pan. Jie dirba valstybei, o jų atlyginimus moka mokesčių mokėtojai. Jei ir jiems sutrumpinsime darbo savaitę ar prailginsime atostogas, tai reikš, kad, norint gauti tiek pat paslaugų (leidimų išdavimas, vizitų pas gydytojus laikas, mokyklų darbas), turėsime samdyti papildomus žmones jų nedarbo metu. O tam, kad padengtume sąnaudas, reikės kelti mokesčius.

*Ką tai reiškia visai šaliai?

Jei dirbsim trumpiau, o uždirbsim tiek pat - valstybė gyvens skolon. Verslai taps mažiau konkurencingi, kainos augs. Paprastai tokie dalykai baigiasi krize: įmonės užsidaro, žmonės praranda darbus, atlyginimai stoja vietoje, o viskas brangsta.

Kaip darbo našumą apskritai galima padidinti? Tai nereiškia, kad žmonės turi bėgioti greičiau ar dirbti iki nukritimo.

Darbo našumas kyla, kai:

*turime geresnes priemones ir sąlygas darbui. Pavyzdžiui, kai statybininkas turi modernią techniką, o ne tik kastuvą - jis per dieną padaro daugiau;

*kai biuro darbuotojas dirba su automatizuota sistema, o ne pildo 100 popierinių formų ranka - jo darbas tampa greitesnis ir tikslesnis.

Trumpai tariant, našumas kyla iš investicijų į technologijas, geresnio darbo organizavimo, švietimo ir kvalifikacijos kėlimo. Jei šiose srityse pasitempsime, Lietuva galės uždirbti daugiau per trumpesnį laiką.

Tada ir galėsime pradėti kalbėti apie ilgesnės atostogas.