R.Janutienė: Kaip keisis Lietuva?

Šiandien šikšnosparniai, išvyti iš miškų ir prisitaikę gyventi miestuose, tapo idealiu virusų inkubatoriumi, o kas rytoj? Europos miestų komunikacijų požemiuose, šiltuose rūsiuose jau taikosi gyventi dešimtis ligų pernešantys uodai, iki tol laikęsi šiltuose kraštuose.

Lietuva - jokia išimtis. Plynose, godumo jėgos nuplikintose Labanoro kirtavietėse apsigyvena pelės, jos nešioja erkes, erkės irgi perneša mirtinas ligas žmogui. Erkių daugėja, girdėjote? Ir ne tik dėl globalaus atšilimo.

Veiksmas lygus atoveiksmiui. Savanaudiškumas kaip varomoji jėga, panašu, išeikvojo savo resursus. Pasaulis keisis. Ir mums laikas suprasti, kaip.

Futurologai kalba apie gerąją išeitį - apie mokslo ir jo kuriamų algoritmų įsigalėjimą. Asmeniui tai reiškia mažiau privatumo, daugiau paklusimo, mažiau laisvos valios pasirinkti, daugiau „bendro gėrio“, kurį apibrėš nebūtinai išmintingiausi dėdės ir tetos, paisymo.

Ar Europa ir pasaulis subyrės į gausybę viduramžiškų kaimų, kurių prieigose uoliausieji užmušinės su misija atklydusius Brunonus? Ar mes sugebėsime oriai ir kūrybingai įveikti priverstinį gyvenimą vieni su kitais: „užingridai“ su karbauskininkais, „vatnikai“ su steriliais, sovietmečio nemačiusiais „neužmirštuolininkais“? Ar rasis pas mus „tolerancijos netolerancijai“, į kurią viltis dėjo Alvinas Tofleris. Jis viduramžiško kaimo atgimimą vaizdavo kaip vieną iš ateities variantų dar 1980-aisiais.

Galime džiaugtis, kad motulė gamta, kuri šiaip jau yra pikta ir logiška teta, žmoniją treniruoja koronavirusu, kurio mirtingumas yra santykinai nedidelis, o mūsų dauguma - santykinai gerai pavalgę ir pailsėję. „Ispaniškas gripas“ buvo panašaus piktumo, tik jis skleidėsi visuomenėje, kuri buvo nualinta Pirmojo pasaulinio karo, todėl sunaikino daugiau gyvybių nei pats karas. Epidemiologai mano, kad koronavirusas labiausiai nusiaubs Afriką, į kurią dabar persikraustė: neišvystyta sveikatos apsauga, daugybė visuomenės užribyje gyvenančių žmonių...

Todėl mes dabar, kai užsidarė sienos, turime pasirinkimą. Mes galime paranojiškai užsisklęsti kiekvienas savo vienkiemyje. Tokius, mirtinai vienkieminius mus aprašė Juozas Baltušis knygoje „Sakmė apie Juzą“. Yra kitas variantas: mes pasinaudojame šita krize kaip galimybe ištaisyti tai, ką prisidirbome.

Mes galime pradėti vienas kitą remti. Šūkis „Pirk prekę lietuvišką“ vėl gali tapti aktualiu. Yra proga pažaboti bankų apetitus. Jiems jau kilo mintis plėšikauti, „nes liesti grynus pinigus - pavojinga“, o pašonėje yra Grybauskaitės ugdytinė Ulbinaitė. O Vyriausybė gali jiems nurodyti pasitarnauti juos turtinusiai Lietuvai, mažinant įkainius, atidedant paskolų ir palūkanų mokėjimą karantino ir jo iššauktos krizės laikotarpiu.

Toliau! Kodėl nepasinaudojus proga ir neįvedus griežtos kainų kontrolės dominuojančią padėtį užimantiems prekybos tinklams, o kartu imti ir sumažinti būtinų produktų krepšeliui PVM. Laisvoji rinka susitraukė ir kontrolė turi tapti aprėpiamu uždaviniu net tam Konkurencijos tarybos neveiksniam vadovui. O jeigu jis nematys problemos, tai reikia jį mesti lauk.

„Investuotojų forumas“ jau sėdi visuose eteriuose ir reikalauja, kad visuomenė gelbėtų interesų grupes, tačiau valstybė gali susikaupti ir parodyti ponui Valiūnui jo tikrą, kuklią, vietą pokoroninėje Lietuvoje.

Šita pandemija bus farmacijos bendrovių suklestėjimo laikas. Iš Bilo Geitso (Bill Gates) finansuojamos laboratorijos netrukus po pasaulį pasklis labai naujoviška vakcina, kurios reikės visiems. Vakcinų kritikams ateina sunkūs laikai. Koronavirusas yra kitoks, nei tie, kuriuos galima iškarščiuoti, išprakaituoti ir iščiaudėti. Jis yra atsparus karščiavimui, nes šikšnosparnio organizme, kuriame jis tarpo, temperatūra skrydžio metu pakyla per 40 laipsnių Celsijaus, o žiemos letarge krinta žemiau, nei žmogus gali išgyventi. Taigi, reikės kitos gydymo schemos ir ją pirmas pateiks mokslas.

Šiame naujame tarppandeminiame pasaulyje reikės išmokti mokytis visą gyvenimą, nes mokslas diktuos elgesio algoritmus, kurie nebūtinai visi pasiteisins. Reikės išmokti atsirinkti šaltinius ir netapti sąmokslo teorijų įkaitais. Algoritmai būna klaidingi, todėl žmonija turės išsiugdyti jau minėtą toleranciją netolerancijai, nes kitaip praras pačias nepriimtiniausias, bet teisingas, idėjas, kaip tas, kurias kadaise išdėstė Džordanas Brunas, Galilėjus, Einšteinas.

Todėl mums, lietuviams, atsirado proga reformuoti švietimą taip, kad jis ugdytų vaikų talentus ir motyvaciją tirti, suprasti, kurti, o vyresniems suteiktų galimybę mokytis visą gyvenimą. Kitaip tas gyvenimas pralėks pro šalį, bendruomenė degraduos.

Kiekviena krizė yra proga pagilinti problemas arba jose rasti galimybių langą.