„Sodros“ perviršis: pensininkai galėtų gauti po 3000 eurų

EBPO: Lietuvoje pensijoje neadekvačios

Įvairūs ekonomistai mėgsta skaičiuoti, kiek kartų pensija Lietuvoje padidėjo nuo to laiko, kai įstojome į ES. Tačiau ES vidurkio jos vis tiek nesiekia, nors kainomis lenkiame tokias ES šalis kaip Vokietija. Net EBPO metai iš metų kartoja, kad Lietuvoje pensijos vis dar yra neadekvačios.

Dar daugiau, išėjimas į pensiją kone per dieną nustumia žmogų į skurdą. Štai 2024 m. vidutinė senatvės pensija sudarė 44,17 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio po mokesčių. Tai reiškia, kad išėjus į pensiją, daugelio žmonių pajamos staiga sumažėja apie 60 proc. Tai sukelia rimtą šoką ir apverčia gyvenimą.

Finansinis ir emocinis smūgis

Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius neslepia, kad išėjimas į pensiją, nors turėtų būti išėjimas į užtarnautą poilsį, iš tiesų tai yra tiek finansinis, tiek emocinis smūgis. „Žmogus praranda socializaciją, kai buvo reikalingas visuomenei, kolektyvui.

Ateina diena X, kai jis jaučiasi niekam nereikalingas. Yra žmonių, kurie laukia pensijos dienos, kad galėtų gyventi taip, kaip norės, kad ir kokie bus maži finansai, bet neturint jokių įsipareigojimų. Bet yra ir tokių žmonių, kurie bijo sulaukti pensijos, nes negalės išgyventi, jeigu neteks darbo. Psichologinė įtampa daro savo.

Žmonėms pensijoje sunku išgyventi. Kiek tenka kalbėtis, tiesą sakant, tik iš poros žmonių esu išgirdęs, kad jie gyvena gerai ar net labai gerai. Pavyzdžiui, gaudami apie 1000 eurų. Be to, abu tie žmonės vis dar dirba pensijoje.

Kas gauna mažesnes pajamas, tai yra tragedija..." - sako K.Makaravičius.

Jis sako, kad kitose šalyse senjorai gyvena daug lengviau: „Neseniai bendravome su kolegomis iš Lenkijos. Jie sako, kad pas jų situacija nelabai skiriasi nuo mūsų. Bet prieš kelis metus viešėjau jų organizacijoje. Gyvenome prabangiame viešbutyje, o senjorams buvo sukurtos tokios pramogos, apie kokias mes čia galime tik pasvajoti. Grįžęs į Lietuvą kėliau klausimą, ar būtų galima į Lietuvą pasikviesti senjorų iš organizacijų bent iš artimiausių šalių ir surengti kažką panašaus. Bet atsakymas - iš kur pinigai?

Jau nekalbu apie tai, kaip senjorai gyvena Norvegijoje. Pavyzdžiui, ten senjorai iškėlė iniciatyvą, kad būtų įrengti paplūdimiai senjorams. Ir tai buvo padaryta: gultai, dušai, kepsninės, pavėsinės ir visa infrastruktūra. Taip pat Norvegijoje buvo įrengtos tik senjorams skirtos žvejybos vietos, kilus tokiam poreikiui. Buvo atverti prūdai, įžuvinti, įrengtos virtuvės gamybai ir pan.

Tai yra empatiškas požiūris į žmones, kurie visa tai jau užsitarnavo. O Lietuvoje mes rašome projektus, įgyvendiname reikalavimus, o jeigu dar kažką padarome ne taip, esame pjaunami ataskaitomis arba gauname baudas.

Įsivaizduokite, jeigu aš Lietuvoje nueisiu į kokią instituciją ir pasakysiu, kad senjorai nori, jog būtų įrengtos jiems skirtos žvejybinės vietos... Man turbūt greitąją iškviestų ir pagalvotų, kad aš psichiškai nesveikas."

Sulaukia tik pažadų

K.Makaravičius sako, kad paskutiniame susitikime su prezidentu, pensininkai sulaukė žinių dėl didesnių pensijų. „Jis pažadėjo, kad iš „Sodros" biudžeto perviršiaus ne mažiau 20 proc. bus skirta pensijų padidinimui. Bet kai mes tik inicijuojame kokį nors susitikimą valdiškose institucijose, ten prikviečiama aibė specialistų. Mes ruošiamės, ateiname, norėdami būti išgirsti, bet mums nelieka laiko net kokybiškai pasisakyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos kažkada prašiau, kad būtų išleista bent kokia informacinė brošiūra, kurioje būtų paaiškinta, kokias lengvatas gali gauti senjorai, kreipdamiesi į medikus. Juk kai kurie tyrimai yra nemokami tik iki 60 metų. Tokių brošiūrų kažkodėl neišleidžia. Arba kur ieškoti informacijos žemės atgavimo klausimais? O štai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje pro koridorius sunku praeiti, nes ten kone iki mano ūgio prikrauta LGBT literatūros. Jeigu ji yra valstybinės tarnybos pastate, matyt, ir finansuota iš valstybės biudžeto", - neslepia K.Makaravičius.

Komentuoja Seimo narė Rima BAŠKIENĖ:

Lietuvoje pensijos yra mažos. Kitose šalyse pakeitimo norma siekia 60-70 proc. buvusio darbo užmokesčio. Žmogus, išėjęs į pensiją jau gali oriau gyventi. Taip, gal poreikiai mažesni, bet reikalingi vaistai, kitos priemonės. Žinoma, mūsų valstybėje yra vaistų kompensacija, bet turime galvoti ir stengtis, kad ta pakeitimo norma būtų didesnė.

Tikslas yra, kad pensija, kurią gaus žmogus, būtų kiek įmanoma didesnė. Kad ji būtų nuolat indeksuojama. Kad pensija sudarytų bent pusę gauto atlyginimo. Dabar šis skaičius yra apie 43 proc. buvusio darbo užmokesčio. Žiauru, jeigu žmogus uždirbo 1000 eurų, o staiga gauna tik 400 eurų. Tas pokytis sudėtingas ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Todėl senjorai dažnai stengiasi dar dirbti.

Mes sukaupėme didelį „Sodros" rezervo fondą. Kažkada „Sodroje" buvo minusas ir buvo rūpestis, kaip išmokėti pensijas. Dabar beveik 3 mlrd. eurų yra „Sodros" rezerve. Taip, tai labai gerai, jeigu būtų sunkesnis laikotarpis. Tačiau šie pinigai, bent dalis jų, galėtų būti skirti didesniam pensijų indeksavimui. Kad žmonės ramiau gyventų ir žinotų, kad jų pensija patenkins bent minimalius poreikius.

Pensija taip pat turi rūpintis ir pats žmogus. Svarbiausia - jis turi dirbti ir užsidirbti pensiją. Turime ir tokių atvejų, kai žmonės nedirba, o senatvėje sako, kad jiems reikia pensijos. Tuomet jie gauna šalpos pensiją. Esu ne kartą girdėjusi iš rinkėjų apygardoje, kai jie atėję sako, kad neturi net 15 metų stažo, kad gautų bent minimalią pensiją. Klausimas: ką jūs veikėte visą gyvenimą? Kaip jis prisidėjo savo indėliu į bendrąjį gėrį? Deja, turime atvejų, kai žmonės visai nedirbo. Nekalbame apie tuos, kurie negali ir gauna neįgalumą. Jais pasirūpinti privalome.

Interviu su finansų analitiku, buvusiu EP nariu Stasiu JAKELIŪNU:

- Kodėl Lietuvoje pensijos tokios mažos? Net EBPO sako, kad jos yra neadekvačios.

- Mūsų įmokos, lyginant su kitomis EBPO šalimis, yra labai mažos. Mūsų biudžeto sandara ir dydis, lyginant su kitų šalių pajėgumais, yra pusantro karto mažesnis. Tai yra vienas kertinių dalykų - menkos biudžeto pajamos. Norėdami išlikti konkurencingi, negalime didinti mokesčių. Tuomet tie, kurie finansuojami mokesčiais, taip pat ir „Sodra", turi kentėti.

Kitas dalykas, valdymo efektyvumas. Dabar sukauptas 4 milijardų rezervas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, birželio 1-ąją „Sodros" rezervas siekė 3,644 mlrd. eurų, metų pabaigoje planuojama, kad jis išaugs iki 4,396 mlrd. eurų - aut. past.). To niekada nėra buvę. Ir nereikia, kad taip būtų. Vietoj to, kad būtų indeksuojamos sparčiau pensijos, pinigai laikomi indėliuose ar kažkur investuojami. Tai yra absurdas. Jeigu tai yra einamųjų įmokų ir išmokų sistema, galima turėti rezervą, bet ne tokį.

- Kodėl klausimas sprendžiamas taip vangiai?

- Nežinau, ko reikia, kad pensininkai sukiltų. Susitikime su senjorais prezidentas sakė teiksiantis siūlymą, kad 20 proc. „Sodros" metinio pertekliaus (beveik milijardą) būtų galima panaudoti papildomam indeksavimui. Tai yra manipuliacija.

Pensininkai džiaugiasi, bet jie net nesupranta, kad pensijas galima būtų pakelti ir vienkartinės išmokos būdu panaudojant pusę esamo rezervo. Aš kažkada skaičiavau, kad taip kiekvienam pensininkui būtų galima išmokėti po 3000 eurų. Tai būtų ne populistinis, o finansiškai, teisiškai ir morališkai pagrįstas sprendimas.

Indeksavimas susideda iš septynių komponentų, tarp kurių yra ir būsimų trejų metų prognozuojamo darbo užmokesčio augimo procentas. Jį „Sodrai" pateikia Finansų ministerija. Ir visada pateikia mažesnius skaičius, nei vėliau pasiekiami faktiniai skaičiai. Tokiu būdu dirbtinai sumažinamas indeksavimo koeficientas. Tai reiškia, kad pensijos, vietoj to, kad būtų didinamos 10-15 proc., indeksuojamos 7-9 proc. Taip, manau, vagiama iš pensininkų.

G.Nausėda sako, kad galima numatyti papildomą indeksavimą ir individualiai pensijos daliai. Jeigu indeksavimas neveikia, metų pabaigoje galima jį koreguoti, matant, kad, tarkim, pirminė prognozė buvo per daug pesimistiška.

- Tai reiškia, kad pinigų visgi yra?

- Kai atėjau dirbti į Seimą, „Sodros" skola buvo 4 mlrd. eurų. Dabar tiek yra „Sodros" biudžeto perteklius ir neaišku, ką su juo daryti. Pinigų yra, reikia tik juos protingai panaudoti. Bent pusę būtų galima skirti vienkartinėms išmokoms, nes iki tol buvo netinkamai administruojama indeksavimo sistema. Bet nei prezidentas, nei ekonomistai, nei ministrai nekreipia dėmesio. Kažkas turi apie tai kalbėti.