Siūlomas dar vienas naujas mokestis - automobilių

Kol kas tai tik rekomendacija, bet puikiai žinome, kaip greitai mūsų politikai pasigauna tokias idėjas.

Pasijuto proto bokštais

Pirmojoje energetikos politikos apžvalgoje Lietuvai TEA pažymi, kad, nors vietinė atsinaujinančios energijos gamyba šalyje per pastaruosius dvejus metus beveik padvigubėjo, to neužtenka Lietuvai siekiant iki 2030-ųjų tapti grynąja elektros eksportuotoja.

Anot organizacijos, nors Lietuva atsisakė rusiško iškastinio kuro, gamtinių dujų, šiemet prisijungė prie kontinentinės Europos sinchroninės elektros zonos, taip tapdama energetiškai nepriklausoma, šaliai dar reikia mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač - transporto sektoriuje.

TEA vertinimu, transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias pavojingų emisijų šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos, tarp jų - taršos mokesčio įvedimas.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug. Mokesčiai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant elektrifikaciją ir perėjimą prie kitų transporto rūšių", - teigia organizacija.

„Dėl palyginti didelio socialinio skurdo ir judumo galimybių nepritekliaus Lietuvoje, reikėtų apsvarstyti galimybę paversti nuosavybės mokestį progresiniu ir taip apsaugoti finansiškai pažeidžiamiausius automobilių savininkus", - rekomenduoja TEA.

Politikai melavo

„Vakaro žinios" pakalbino kelių Seimo frakcijų atstovus, tačiau nė vienas jų netryško entuziazmu dėl šios iniciatyvos.

Opozicinės Seimo „valstiečių" frakcijos atstovas Valius Ąžuolas sako, kad toks mokestis būtų nelogiškas, mat automobilio savininkas jau ir taip moka ne vieną mokestį: moka PVM, kai transporto priemonę įsigyja, taršos mokestį, jei mašina tarši, registracijos mokestį, techninės apžiūros mokestį, akcizus, pirkdamas kurą, ir t.t.

„Mane labai stebina, kai Lietuvą lygina su turtingomis šalimis. Pas mus mokestinė našta ir taip yra per didelė lyginant su pajamomis. Tad argumentas, kad dar ir naują mokestį reikia įvesti, nes jis daug kur renkamas, yra nelogiškas. Gyvename kaip Lietuvoje, o mokesčius norime padaryti kaip Šveicarijoje. Prisiminkime politikų melą, kai sakė: padidinsime akcizus kurui, tai geresnius kelius turėsime. Nieko panašaus. Akcizai vis didėja, o keliai vis blogėja, mat anksčiau apie 80 proc. iš akcizų surinktų lėšų skirdavome keliams, o dabar tik apie 40 proc. - kiti pinigai nueina kitur.

Kad ir tai pačiai LRT, kurios finansavimas priklauso nuo akcizų surinkimo. Kitaip tariant, dabar didiname akcizus, kad daugiau surinktume gynybai, o iš to pelnosi LRT. O įstatymas, kuris šią nesąmonę turi sutvarkyti, guli stalčiuje. Beliko priėmimo stadija, bet valdantieji nedrįsta jo iš ten ištraukti, nes prasidėtų puolimas iš LRT pusės", - konstatavo V.Ąžuolas.

Reaguoja, kai patiems naudinga

Pasak jo, negalima guostis, kad TEA pasiūlymas tėra rekomendacinio pobūdžio.

„Visi tie užsienio ekspertai tik rekomenduoja. Rekomendacijos visur tėra toks dalykas, kurio galima ir neįgyvendinti, nes kiekviena valstybė geriau žino, ko jai reikia.

Tačiau žinant Lietuvos politikus... Jie dažnai trina rankomis gavę rekomendacijas, nes tai yra pretekstas papildomai apmokestinti žmones. Esą žiūrėkite, protingi žmonės pasiūlė. Tačiau daugybė organizacijų akcentuoja, kad Lietuvoje yra didžiulis skurdo lygis, ir teikia rekomendacijas, kaip jį sumažinti. Bet į šias rekomendacijas kažkodėl nereaguojama", - reziumavo V.Ąžuolas.

Stebisi net valdantieji

Įdomu, kad naujam mokesčiui nepritaria ir valdantieji.

„Nemuno Aušros" frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius antrino V.Ąžuolui, jog automobilių savininkai ir taip moka daugybę mokesčių.

„Kad ir tie patys akcizai auga kasmet, todėl nematau jokios logikos papildomam mokesčiui, juolab kad ir už kelius papildomai mokėsime, bet tie pinigai nueis ne vien keliams. Kaip galima papildomai apmokestinti nuosavybę, už kurią ir taip jau sumokėta?" - stebėjosi R.Puchovičius.

Vienas socialdemokratų lyderių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas kalbėjo panašiai.

„Kai kuriose valstybėse toks mokestis yra. Tačiau abejoju, ar jo reikia Lietuvai. O jei jau toks būtų, jis turėtų būti progresinis, priklausyti nuo automobilio vertės. Bet vienintelė nauda būtų tik „pravalymas": galbūt šeimos, turinčios kelis automobilius, dalies atsisakytų ir taip kiek būtų palengvinta parkavimo situacija. Bet tik tiek. Automobilis juk daug kam yra susisiekimo priemonė, o ne prabanga. Arba darbo priemonė, tad ją apmokestinti nebūtų logiška. Juk niekas negalvoja, kad reikėtų apmokestinti ir, tarkime, žurnalistų darbo priemonę - kompiuterius", - pabrėžė J.Sabatauskas.

„Vardanlietuvininkų" frakcijos seniūno pavaduotoja Rima Baškienė pridūrė, kad nauji mokesčiai tik įneša sumaištį.

„Juk visi nori būti tikri dėl ateities, o kiekvienas naujas mokestis kerta per kišenes, žmonės negali susiplanuoti toli į ateitį. Rekomendacijos rekomendacijomis, tačiau tokius sprendimus turime priimti mes patys. Ir skubėti negalima, kaip kad buvo su NT mokesčiu, nes dabar jo nebemokės ir dalis tų, kurie iki šiol mokėdavo", - pastebėjo R.Baškienė.

Komentuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ:

„Būtų įdomu sužinoti, ar tokiu atveju būtų apmokestinami ir užsieniečių automobiliai, registruoti Lietuvoje. Ir kokio dydžio mokestis būtų. Šiaip tai šis mokestis būtų lengvai surenkamas, nedaug kainuotų jo administravimas, nes visada yra dilema, kaip mokesčius surinkti ir kaip juos surinkti iš visų, kurie turi mokėti. Tačiau automobilių nuosavybės mokestį, kaip ir NT mokestį, lengva surinkti. Turbūt todėl ir atsirado tokia iniciatyva. Tačiau jei mokestis bus labai didelis, atsiras motyvacija automobilį registruoti kitoje šalyje. Prasidės piktnaudžiavimas.

Tačiau instrumentų prieš tą piktnaudžiavimą yra. Pavyzdžiui, galima automobilių nuosavybės mokestį rinkti kartu su techninės apžiūros mokesčiu: transporto priemonė negalėtų dalyvauti eisme, kol mokestis nesumokėtas: tereikėtų viską suvesti į duomenų bazę, o policininkas galėtų priemonę stabdyti, nes užsižiebtų lemputė, kad savininkas skolingas valstybei. Kontrolę būtų lengva vykdyti", - konstatavo D.Čibirienė.

Ji retoriškai klausia, ar toks mokestis būtų logiškas.

„Na, niekas nenori naujų mokesčių. Aišku, kiltų pasipiktinimas. Tačiau realiai atsižvelgiant į tai, kad dabar ieškoma, kaip surinkti kuo daugiau pajamų, tai šis mokestis būtų vienas iš logiškesnių. Nes šiaip jau automobilių mokestis nėra renkamas. Aplinkos taršos mokestį moka tik įmonės ir gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą. Automobilių registracijos mokestis yra mokestis ne už automobilio nuosavybę, o už gaunamą paslaugą. Kaip ir techninės apžiūros mokestis: sumokama už tai, kad patikrinama, ar transporto priemonė yra tvarkinga. Kita vertus, kiekvienas naujas mokestis mažina gyventojų galimybę pirkti kitas prekes bei paslaugas, tad jų vartojimas mažėtų", - svarstė pašnekovė.

Tačiau, anot D.Čibirienės, reikia apsispręsti, ar mes norime rinkti turto, ar prabangos mokestį.

„Ne kartą sakiau, kad nelogiška apmokestinti NT, bet neapmokestinti, pavyzdžiui, akcijų. Kodėl mes labiau mylime žmones, kurie perka akcijas arba NT registruoja kitose šalyse, nes jų neapmokestiname? Ko mes siekiame? Štai to ir nesuprantu.

Taip ir su automobiliais. Reikia pasižiūrėti į kaimynines šalis, ar jos tokį mokestį yra įvedusios, nes kitaip registracija pereis pas juos. Panašiai kaip yra, tarkime, su alkoholiu: ypač pasienio gyventojai mieliau važiuoja apsipirkti į Lenkiją ar Latviją, kur akcizai žymiai mažesni, ir taip remiamas ne Lietuvos, o užsienio šalių biudžetai.

Žmonių elgsena yra tokia, iš smulkmenų viskas ir susideda. Galų gale, jei automobilis bus ne tik perkamas nebe Lietuvoje, bet ir registruojamas ne Lietuvoje, prarasime ne tik PVM už automobilį, bet ir pajamų už paslaugas: žmogus tada ir registracijos mokestį mokės kitoje šalyje, ir galbūt ten mokės už techninę apžiūrą, už civilinės atsakomybės draudimą, gal net ten ir remontuosis. O naudosis mūsų keliais", - pabrėžė asociacijos prezidentė.

Taip pat ji akcentuoja, kad mokesčio dydis turėtų priklausyti ne nuo automobilio vertės.

„Nebent jei nuspręstume, kad tai - prabangos mokestis. Tačiau juk dažnam automobilis nėra prabangos dalykas - tai ir susisiekimo, ir darbo priemonė. Ir jis nepriklausomai nuo vertės lygiai taip pat naudojasi keliais, kuriuos reikia remontuoti. Galbūt mokestį reikėtų skaičiuoti ne nuo vertės, bet nuo jo svorio, ridos. Nes būtent rida rodo, kaip žmogus intensyviai naudojasi keliais. Juk galbūt vienas žmogus automobilį turi tik tam, kad kelis kartus per metus nuvažiuotų į ligoninę ar kapines: juodam atvejui, kai neįmanoma susiplanuoti kelionės autobusu? Juk nelogiška būtų jam nustatyti tokio pat dydžio mokestį kaip tam, kuris automobilyje vos ne gyvena: kaip po visą Lietuvą nuo ryto iki vakaro važinėjančiam pardavimų vadybininkui", - reziumavo D.Čibirienė.