II pensijų pakopoje sukaupta suma keičiasi - tai imti ar ne?

Suma keičiasi kasdien

Priešpensinio amžiaus bibliotekininkė Aldona, pasirinkusi mažiausiai rizikingą, konservatyvų kaupimo II pakopoje fondą, 2025 m. gruodžio pabaigoje buvo fonde sukaupusi 9192,78 eurus. Tačiau, jei pasitrauktų iš kaupimo, pernai gruodžio gale galėjo pasiimti tik 2581,76 eurus, kuriuos per ilgą kaupimą įmokėjo į fondą pati. Taip pat galėjo atsiimti fondo investavimo rezultatą - 1420,87 eurus. Tad iš viso galėjo papildyti savo piniginę 4002 eurais ir 68 centais. Likusieji pinigai - „Sodros" ir valstybės įmokos - turėjo grįžti į „Sodrą".

Tačiau šių metų sausio 7-ąją, kai Aldona dar kartą pasitikslino, kiek lėšų yra sukaupusi, pastebėjo, kad dabar jau galėtų išsiimti apie dešimčia eurų daugiau. Tai yra, 4013, 56 Eur. Nes investicinis prieauglis per savaitę paaugo 10,88 Eur. Sumos, grąžintinos „Sodrai" ir valstybei, liko tos pačios.

Su tokiais grąžintinų pinigų svyravimais susiduria ir kiti II pakopos pensijų fondų klientai, dar sprendžiantys, ar būtent dabar verta pasitraukti iš fondų. Pavyzdžiui, dar jauno amžiaus vilnietė pastebėjo, kad jos sukaupta suma per savaitę sumažėjo 60-čia eurų, o jos draugei - net 80-čia eurų.

Tad ką daryti? Skubėti atsiimti pinigus, kol dar labiau nesumažėjo, ar laukti, kol sukauptos sumos vėl ims didėti? Laukti laiko yra, kai žmogus dar jauno amžiaus, tačiau kur garantija, kad sukauptos sumos dar labiau nesumažės? Juolab kad bet kokiu atveju, jei prieš laiką pasitrauktų iš fondų, dalį pinigų tektų grąžinti į „Sodrą".

Finansų ekspertai savo ruožtu pataria, jog žmonės, norintys išeiti iš II pakopos pensijų fondų per pirmąjį šių metų ketvirtį, bent palauktų iki kovo pabaigos. Tada aiškiau pamatytų, kokia buvo pastarojo ketvirčio investicinė grąža ir nuspręstų, ar verta rašyti pareiškimą dėl pasitraukimo. Kaip bebūtų, ar žmogus parašys pareiškimą šiandien, ar kovo mėnesio gale, jiems visiems pinigai bus pervesti per balandžio mėnesio pirmąsias 10 dienų.

Rinkų svyravimai visiškai natūralūs

Ekonomistas Stasys JAKELIŪNAS, paklaustas, ar apsimoka likti II pakopos pensijų fonduose, pajuokavo, jog labiausiai apsimokėtų tiems žmonėms, kurie nemokėjo „Sodrai" įmokų, nes jiems, jeigu sugalvotų dabar iš II pakopos išeiti, nieko nereikėtų grąžinti „Sodrai". O šiaip - likti ar nelikti, yra labai individualus sprendimas.

„Jeigu žmogus yra arti pensinio amžiaus, - aiškino S.Jakeliūnas, - gal jam ir verta palaukti pensinių pinigų II pakopoje kaupimo pabaigos ir išsiimti iš fondo ne dalį, bet jau visus pinigus arba gauti iš fondo atitinkamas išmokas.

Bet jeigu žmogus dar jaunas, darbingas ir gali savarankiškai kaupti, tai gali kaupti savarankiškai. Ne II pakopoje.

Juo labiau kad prasidėjo šnekos dėl tos vadinamosios valstybės 1,5 proc. paskatos sustabdymo. Jeigu tos paskatos neliks, tai tikriausiai žmonėms nereikėtų ta II pakopos pensijų sistema naudotis. Bent didžiausiai gyventojų daliai, jeigu jie ir patys savarankiškai gali savo pinigus kaupti. Matote, viskas dar priklauso ir nuo to, kokį žmogus pasirinko investavimo principą: į akcijas ar į obligacijas.

O sukaupto turto II pakopose svyravimas yra natūralus, nes akcijų rinkose kainos taip pat svyruoja. Čia jau reikia žiūrėti į platesnius akcijų rinkos vandenis, į ilgesnius laikotarpius. Todėl tikrai sunku patarti, ar dabar išsiimti pinigus, ar kaupti. „

Teks apsispręsti patiems

Ekonomistas Stasys KROPAS, paklaustas, ar verta toliau likti II pakopoje, atsakė tikrai nenorintis būti patarėju. Esą kiekvienas žmogus turi apsispręsti pats.

„Tik reikia turėti mintyje, - kalbėjo S.Kropas, - kad valstybė dar iš išeinančių iš II pakopos pasiims milijardą eurų atgal. Valstybinė dalis, kuri žmogui buvo pridėta, faktiškai vėl bus pasiimama atgal. Per 10 metų II pakopos pensijų fondai turėjo 7,5 proc. grąžą, todėl reikia žiūrėti ne į momentinį laikotarpį. Bet aš nesu čia patarėjas. Jei kam labai norisi išeiti dabar, tai tegul."

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs premjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:

Esmė ta, kad reikia žiūrėti, kiek metų liko iki pensijos ir kokia yra sukaupta II pakopoje pinigų suma. Taip pat reikia žiūrėti, ar tu turi skolų. Jeigu pasiimsi iš II pakopos pinigus, kad padengtum savo įsiskolinimus, tada viskas yra labai gerai.

Bet jeigu dar esi jaunas, jeigu tau dar liko iki pensijos 20 metų, o tu niekur kitur neinvestuoji, tai per tą laiką pensijų fondai tau dar uždirbs nuo 6 proc. iki 7 proc. investicinę grąžą. Terminuoti indėliai dabar duoda 2,8-3,5 proc. grąžą, o daugiau neduoda.

Jeigu tu pats nesugebi investuoti, negali pasisamdyti investavimo vadybininko, tai tu oriai senatvei nieko nesukaupsi, jeigu laikysi savo santaupas banke 20 metų. 2022-aisiais metais bankuose indėlių vertė dėl infliacijos krito 30 proc., bet niekas dėl to nekelia triukšmo, nes galvoja, jog kaip buvau banke pasidėjęs 10 tūkst. eurų, tai tiek ir liko 10 tūkst. eurų, nors tų eurų vertė dėl infliacijos krito ir faktiškai beliko tik 7 tūkst. eurų.

Tai yra viena medalio pusė. O dabar ši reforma, kai galima atsiimti iš II pakopos pensijų fondų pinigus, bus bloga ir tiems, kurie liks II pakopoje. Dabar tuose fonduose sukauptas turtas gali būti 8 milijardai eurų. Kai kas sako, kad sukaupta 10 milijardų eurų, bet tikrai tiek nėra.

Paaiškinsiu liaudiškai - įsivaizduokime, kad tie pinigai yra didelis pyragas. Iš fondų pasitraukiantys atsiima savo pyrago dalį ir dėl to likęs pyragas sumažėja. Jei investuoji nuo didesnės investicijos, tai gauni ir didesnę grąžą. Tad sumažėjus tam turto pyragui, atitinkamai sumažėja ir investuoto turto grąža.

Tad tie žmonės, kurie fonduose liks, neišeis, taip pat turės mažesnę turto grąžą. Tačiau kai kurie neišmanantys komentuotojai to nesupranta. Kartais net radiją išjungiu, nes negaliu klausytis nusišnekėjusių, kurie kalba, jog tik 20 proc. žmonių savo pinigus iš II pakopos fondų pasiims, todėl fondai to nelabai pajus.

Dar vienas dalykas - estai, anksčiau už mus įvykdę panašią II pakopos pensijų reformą, įspėja nedaryti jų klaidų. Ką tik perskaičiau pačius naujausius „ Eurostat" duomenis. Metinė infliacija Estijoje gruodžio mėnesį buvo 4,1 proc., o visų euro zonos šalių vidutinė metinė infliacija - tik 2 proc. Lietuvoje infliacija buvo 3,4 proc. O kai iš II pakopos pensijų fondų atsiimtus pinigus įliesime į rinką, į vartojimą, tai dar labiau padidinsime infliaciją. Ir žmonėms, kurie ir taip neturi pinigų, mes gyvenimo sąlygas pabloginsime, užkeldami prekių bei paslaugų kainas, kurios ir dabar yra aukštos.