„Kandidatas“ į ministrus Stasys Jakeliūnas: Apie pensijų pseudoreformą, konfliktą su Nausėda ir tyrimą, kurio bijo Landsbergiai

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad netvirtins jokio „Nemuno Aušros" kandidato į kultūros ministrus ir nesvarbu, tai būtų partinis ar autokratinis kandidatas. Būtent to reikalavo mitingavę kultūrininkai. Socialdemokratai tikina, kad patys ieškos kultūros ministro. Tačiau ar tai reiškia ministerijų mainus, dar nesakoma.

Tuo tarpu buvęs EP narys, buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas S.Jakeliūnas socialiniuose tinkluose iškėlė klausimą, ar jis galėtų būti kitu ministru. „R.Žemaitaitis pranešė neva sutaręs su premjere, kad maino Kultūros ministeriją į Socialinės apsaugos ir darbo. Ir pasiūlė man kandidatuoti į ministrus.

Būti jo partijos kandidatu į energetikos ministrus prieš kurį laiką atsisakiau dėl per menkos savo kompetencijos, šiuo atveju sutikau, nes patirties ir žinių, manau, turiu pakankamai.

Prieš porą metų išleidau ir knygutę apie tai, kaip buvo vagiama iš senjorų. Deja, tai vyksta iki šiol, todėl su partijos pirmininku sutarėme, kad tai būtina stabdyti. Aptarėme ir konkrečius sprendimus dėl pensijų indeksavimo tvarkos pakeitimo, perteklinio „Sodros" rezervo panaudojimo, spartesnio pensijų didinimo regionuose dirbusiems senjorams, antrosios pakopos (pseudo)reformos koregavimo ir pan.

Pakaks dengti valstybės biudžeto deficitą „Sodros" pertekliumi - senjorų pinigais!

Kaip manote, ar mano kandidatūrai pritars prezidentas ir „visuomenininkai"? - rašė jis. „Vakaro žinios" susisiekė su „kandidatu" aptarti jo vizijos.

- Žinia, kad gavote pasiūlymą kandidatuoti į socialinės apsaugos ir darbo ministrus - tikra ar juokas? - „Vakaro žinios" paklausė Stasio JAKELIŪNO.

- Tai buvo juokas, kuriuo siekiu atkreipti dėmesį į svarbius valstybei klausimus ne tik Kultūros ministerijos srityje. Be to, žinau, kad mano kandidatūra niekada nebūtų patvirtinta. Su prezidentu Gitanu Nausėda esu turėjęs nuomonių išsiskyrimų. Nemanau, kad jis svarstytų mano kandidatūrą.

- Norite pasakyti, kad prezidentas, svarstydamas kandidatūras, vadovaujasi asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis?

- Esu įsitikinęs. Visi esame žmonės ir visi jaučiame simpatijas ar antipatijas. Vienas iš veiksnių yra asmeniškumai. Politikoje jie tikrai daro įtaką.

- Kaip Jums atrodo Vyriausybės formavimas? Prezidentas pasakė, kad netvirtins jokių kandidatų, kuriuos teiks „Nemuno Aušra". Kiek tai yra teisėta?

- Remiantis sveiko proto principais ir Konstitucija, kuri sako, kad visi prieš įstatymą yra lygūs, kyla klausimas, kuo nelygūs yra „Nemuno Aušros" kandidatai? Prezidentas sakė, kad netvirtintų partijos narių kaip kandidatų. Tai yra galimo Konstitucijos pažeidimo požymis.

Jeigu tai yra legaliai veikianti partija, jos nariai yra Lietuvos piliečiai, jie negali būti diskriminuojami. Prezidentas bando suktis iš situacijos, bet klampina save į galimą Konstitucijos pažeidimą. Aš Remigijaus Žemaitaičio vietoje, kartu su koalicijos partneriais, siūlyčiau inicijuoti apkaltą prezidentui ir prasitestuoti tame pačiame KT. Tai bent inicijuotų diskusiją teisininkų tarpe.

- Buvote į teismą padavęs tuometį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį dėl paskleistų jo teiginių, esą Jūs grasinote Konstituciniam Teismui. Kai televizijoje Algis Ramanauskas kalbėjo apie trečdalio Lietuvos trėmimą, kreipėtės į teisėsaugą. Pats sulaukėte puolimo, kai dirbant EP, susilaikėte balsavime dėl paramos Ukrainai pratęsimo. Būtumėte nesisteminis, nepatogus kandidatas?

- Tikėtina, nors niekada nekėliau savo asmeninių interesų į pirmą vietą. Išsiskyrė požiūriai ir karo aktualijų fone. Tad laukiu klausimo: kam priklauso Krymas? To klausiantiems, pirmiausia, reikėtų atsakyti į klausimą, kam priklauso Golano aukštumos? Izraelis daro etninį valymą, praktiškai įgyvendina genocidą.

- Dalis visuomenės labai džiaugiasi įgyvendinta II pakopos reforma. Bet Jūs tai vadinate tik pseudoreforma. Kodėl?

- Tai yra tik populizmas. II pakopą sukūrė pensininkų mama Vilija Blinkevičiūtė. Pinigų niekada tam nebuvo, tad pinigai pradėti siurbti iš „Sodros". Dar 2013 m. dirbant su Algirdu Butkevičiumi bandėme spręsti šią problemą. Tada visi išsigando nuomonės formuotojų ir nieko neįvyko. 2017 m. padarėme tam tikrus kosmetinius, bet svarbius pakeitimus. Svarbiausias buvo finansavimo iš „Sodros" sustabdymas.

Dabar bus galima pasitraukti pasiimant pinigus, kurie yra tuomečių ir būsimų pensininkų pinigai. Neatskirta, kokie pinigai yra sumokėti asmens, nes tik nuo 2019 m. antroje pakopoje liko tik privačių asmenų įnašai. Visi pinigai iki tol tekėję į II pakopą buvo viešieji, „Sodros" pinigai. Nesvarbu, kad įmokos nuskaičiuojamos nuo žmogaus, jomis finansuojamos buvo tuomečių pensininkų pensijos. Dabar vietoj to, kad tuos pinigus grąžintume „Sodrai", žmogus galės juos pasiimti.

Kita problema, jeigu daug žmonių sugalvos pinigus atsiimti, visi administravimo kaštai kris ant likusių II pakopos dalyvių ir administraciniai mokesčiai, tikėtina, padidės.

Be to, jeigu jau galima pasitraukti iš sistemos, tai turėtų būti leidžiama ir tiems, kurie jau gauna išmokas ir yra išėję į pensijas. Nes jų išmokos, tikėtina, taip pat sumažės, nes administravimo kaštai bus dalinami mažesniam skaičiui žmonių. Jie taip pat turėtų galimybę vietoj anuiteto gauti vienkartinę sukauptų pinigų išmoką ir nebedalyvauti. Nes infliacija „graužia" tuos pinigus, o išmoka yra fiksuota ir beveik nekinta.

Tai yra dalykai, kuriuos reikia spręsti. Bet sistemiškai, nepažeidžiant kitų dalyvių interesų. Arba nieko nekeisti visai.

- Kartu su nauja reforma vis tiek liko sistema, kad valstybė papildomai prisideda prie kaupiančiųjų II pakopoje, nors kitaip investuojančių savo senatvei valstybė juk neremia?

- 2017-2018 m., kad paskatos dalyvauti būtų didesnės, buvo priimtas sprendimas pagrindinės pensijos dalies finansavimą perkelti į valstybės biudžetą. Atskirtas individualiosios dalies finansavimas, kuris yra iš „Sodros" biudžeto. O valstybės biudžetas renka pajamas iš įvairių mokestinių šaltinių ir finansuoja pagrindinę pensijos dalį. Jos pervedamos „Sodrai", bet finansavimo šaltinis - valstybės biudžetas. Motyvas buvo spartinti pagrindinės pensijos dalies augimą.

Pavyzdžiui, regionuose žmonės uždirba mažiau, todėl jų individualios dalies pensijos augimas yra mažas, nes jis susijęs su vidutiniu šalies atlyginimu, kurio statistiką kelia didmiesčiai. Todėl buvo norima sparčiau auginti pagrindinę pensijos dalį.

Priemoka II pakopai taip pat skiriama iš valstybės biudžeto. Tad vietoj to, kad iš jo būtų didinama individuali pensijos dalis, pinigai skiriami priedams II pakopos dalyviams. Kur žmonės, jeigu jų algos mažos, net ir per keliasdešimt metų nelabai ką sukaups. Infliacija sugrauš tuos pinigus.

- Jūs sakote, kad netgi Landsbergių šeimos verslas naudojasi senjorų pinigais?

- Tai jau senesnė istorija, menanti laikus, kai G.Landsbergis kaltino mane grasinant KT teisėjams. Tiek toks kaltinimas, tiek grasinimas KT teisėjams yra nusikaltimai.

Tai kalba apie Karalienės Mortos mokyklos finansavimą. Šarūno Stepukonio vadovaujamas fondas investavo į Karalienės Mortos mokyklos statybą. Tokiu būdu „Sodros" pinigai tekėjo į pensijų fondus, jie investavo į Š.Stepukonio fondą, o iš jo pinigų buvo investuota į mokyklos statybas. Š.Stepukonio fondas netiesiogiai buvo finansuojamas pensininkų pinigais.

- Būdamas A.Butkevičiaus patarėju pasitraukėte iš pareigų, kaip sakote, išsiskyrus požiūriams į politiką ir įstatymų laikymąsi. Daug rašėte apie bankų pažeidinėjamus įstatymus. Prabilus apie tokius dalykus, Lietuvoje įprasta sulaukti puolimo...

- Tai yra ne tik Lietuvos problema. Žinoma, mes geriau matome tai, kas arčiau. Dirbant su A.Butkevičiumi, kėliau klausimus dėl „Sodros" ir išgirdau, kad jau gana. Tuomet pasitraukiau. Bet man tokie dalykai rūpi.

Dabar visi puola R.Žemaitaitį, vos jam kažką leptelėjus. Pažiūrėkite, kad Vytautas Landsbergis parašė prieš kelias dienas apie „Nemuno Aušrą". Visa jų partija buvo išvadinti fašistais. Kur prokuratūra, kur policija, kur politikai? Anūkas, tėvas ir senelis užsiima propaganda. Senelis yra nacionalinis propagandos patriarchas, mano manymu. Brutaliai šmeižia politinę organizaciją ir jau daug dešimtmečių skaldo bei kiršina visuomenę. Kur reakcija?

Vienoje mano rengiamoje programoje buvau parašęs siūlymą padaryti parlamentinį tyrimą ir įvertinti Landsbergių biografinių faktų poveikį dabartinei Lietuvos politinei sistemai. Aš gimiau tremtyje ir žinau, kad kai V.Landsbergio tėvas iš Australijos grįžo berods 1959 m. gegužės mėnesį ir toliau tęsė savo darbus, atgavo turtą ir pan... Tokių dalykų nebūna. Kur teisinis vertinimas, kas čia nutiko? Kas su Aloyzu Sakalu buvo?

Kadangi žmogus yra labai gabus manipuliatorius, jis savo rusofobiškais pareiškimais, spėju, bando pridengti buvusias savo šeimos nuodėmes. Kaipgi galima įtarti tą, kuris labai nori kariauti su Rusija. Paskui tai eina visokie kasčiūnai, šauliai, kurie jaučiasi kone Landsbergio kariais.

Dabar ateina socialdemokratai, pastato tokią personą kaip Dovilė Šakalienė ir vykdo toliau Landsbergių ir Kasčiūnų programą. Vietoj gynybos ir diplomatijos vadovų, Lietuvoje turime du karo ministrus: Kęstutį Budrį ir D.Šakalienę. Kariauti su Rusija visada yra populiaru. Bet kas iš to gausis praktikoje?

- Kaip buvo priimtas Jūsų siūlymas atlikti tokį tyrimą?

- Man buvo pasakyta, kad tai yra per drąsu ir šį siūlymą reikia braukti. Jeigu kada grįšiu į politiką, vėl pasiūlysiu tokį tyrimą.

Gal kažkam tai juokinga, bet tai gal labiau graudu. Esu kilęs iš tokios šeimos, kad mane vadinti „vatniku" ar kremliniu yra šlykščiau nei šlykštu. Bet gyvename ten, kur gyvename. Iš Lietuvos neketinu trauktis. Nesu nei Gintautas Paluckas, nei G.Landsbergis, kad vilas pirkčiau Brazilijoje ar Graikijoje. Čia mano namai.