Nuo priešų saugos tik valdžią?

Būtų į priedangą nuvedę ir prezidentą Gitaną Nausėdą, bet pastarasis tuo metu viešėjo Airijoje.

Tad Lietuvos aukščiausios valdžios saugumu pasirūpinta, bet eilinių Lietuvos gyventojų niekas nepasivargino įspėti. Bent SMS žinutėmis.

Laimei, „Šahedas" pasirodė esąs tik imitacija iš faneros ir putplasčio. O kas būtų, jei atskristų tikras „Šahedas" ar koks kitoks dronas su koviniu užtaisu? Kiek laiku neįspėtų žmonių būtų žuvę ar sužeisti?

Mūsų aukščiausios valdžios slėpynės priedangoje užtruko trumpai, todėl, matyt, per daug neišsigando. Nes ketvirtadienį, apie 11.30 val. Vilniaus rajone, Kenos užkardos pasieniečių pastebėta iš Baltarusijos atskrendanti skraidyklė nukrito Lietuvos pievose, netoli uždaryto Šumsko kontrolės punkto.

Skraidyklei pavyko įveikti tik apie 1 km Lietuvos oro erdvės. Tačiau, vos skraidyklei pasirodžius, buvo įspėti ne tik aukščiausi Lietuvos vadovai, bet ir NATO naikintuvai, saugantys mūsų oro erdvę.

Tad įspėti buvo du šalies vadovai, oro policija, bet liko neįspėta apie 3 milijonus Lietuvos gyventojų, įskaitant ir kitų šalių ambasadorius, imigrantus, turistus ir t. t.

Vėliau kariuomenė pranešė, kad skraidyklė savadarbė ir jokio pavojaus nekelia. Aliarmas atšauktas. NATO lėktuvai nepakilo.

Tačiau kodėl apie galimą pavojų nebuvo įspėti gyventojai? Gal todėl, jog šalyje trūksta priedangų ir slėptuvių, todėl gyventojai net nežinotų, kur jiems slėptis? O gal todėl nepranešta, kad gyventojai nepultų į paniką?

Kaip bebūtų, internautai ėmė piktintis, kad neįspėti gyventojai. Netgi išvedė paralelę su Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkiu".

Tiesa, ne visi buvo įsitikinę, jog valdžia apie neaiškią skraidyklę turėjo visus nedelsiant informuoti.

Anot „Tėvų forumo" vadovo Kęstučio Mikolajūno, kaip piliečiui jam visokių klausimų kyla, bet jam norėtųsi pasitikėti visomis už civilinę saugą bei gynybą atsakingomis šalies struktūromis.

„Norėtųsi pasitikėti, kad tos struktūros daro teisingai savo darbą, - svarstė K.Mikolajūnas. - Galbūt mums, kadangi nesame į jų darbą įsigilinę, net nebūtina žinoti apie kiekvieną incidentą. Nežinau, kas sprendžia ir apsprendžia, kokią informaciją viešai pateikti, o kada nereikia gąsdinti žmonių. Juk kiek tų balionų atskrenda į Lietuvą su kontrabanda ir panašiai, bet juk ne apie juos visus mes žinome."

Ramiai į tai, jog gyventojai liko neįspėti, sureagavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Penktadienį šiam klausimui aptarti nebuvo sušauktas neeilinis komiteto posėdis.

Komentuoja signataras, buvęs Krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:

Aš galvoju, kad šitie žmonės, valstybės vadovai, visų pirma turėjo pasirūpinti, kad informacija apie oro pavojų pasiektų visus žmones, o ne savo subines gelbėtų. Nuo 2007 metų, nuo Putino garsiosios kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje, bet kam su sveiko proto likučiais buvo aišku, kad mes einame į konfliktą ir karą.

Nuo 2008 metų, nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo pilno spektro agresiją prieš Gruziją ir Ukrainą, buvo aišku, kad karo pavojus čia pat, bet deja, visa šita publika nedarė nieko - nesudavė net pirštu į pirštą, kad Lietuvoje atsirastų oro stebėjimo sistema, kad turėtume ne tik radarus, tinkamus civilinei aviacijai, bet ir karinio perspėjimo sistemą, ir turėtume priešlėktuvinę gynybą. Ir dabar jie, nesuvokdami karinių prioritetų, nematydami, kas vyksta kaimyninėje šalyje, perka įrangą, kuri būtų akimirksniu sunaikinta dabartiniame kare. Ir jie neperka to, kas reikalinga civiliams žmonėms apginti. Manau, kad kada nors juos už tai reikės „už kiaušų pakarti", taip pat ir Dovilę Šakalienę, nes panašu, kad ji irgi kiaušus turi.

Visi giria VAT, kad greitai sureagavo ir nuvedė valstybės vadovus į priedangą? Man iš to jokios naudos. Aš negavau jokio pranešimo. Ir aš save bei jus asmeniškai laikau svarbesniais nei tuos, kurie laiko save valstybės vadovais.

Sakote, jeigu būtų įspėję gyventojus, galėjo kilti panika? Tai ko tada bėgti į rūsiuką valstybės vadovams, jeigu panikos nėra? Arba yra lygiavos principas visiems, arba nėra.

Kai atskris tikras „Šahedas", priešininkas iš anksto nepraneš, kad dabar jau tikrą leidžia. Matote, kai Ukrainoje skrenda į Kijevą 400-500 dronų per parą, tai dalis iš jų yra menkaverčiai ir jokio kovinio užtaiso neneša. Jų tikslas ir yra dezorientuoti priešlėktuvinės gynybos sistemą. Jie tiesiog užkiša radarus, todėl radarai nemato ar nesugeba sekti tų dronų, kurie yra kovinės paskirties.

Aš daugybę metų tiesiogine prasme loju apie priešlėktuvinės gynybos sistemos nebuvimą, apie Suvalkų koridoriaus kaip pagrindinio mūsų gyvybės kelio gynybą, bet valdžios tai nesudomina.

Komentuoja Krašto apsaugos ministrė Dovilė ŠAKALIENĖ („Facebook" įrašas, ketvirtadienio vakaras):

Į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs objektas yra Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis „Gerbera".

Nors tokio tipo dronai naudojami žvalgybai ar oro gynybos sistemoms apkrauti, šiuo metu nėra indikacijų, kad šis incidentas būtų suplanuotas ar tyčinis. Detalus įvykio aplinkybių tyrimas vykdomas.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms Zapad, būtina realistiškai vertinti situaciją - galime tikėtis tiek netyčinių incidentų, tiek provokacijų Lietuvos pasienyje.

Preliminariu vertinimu į šios dienos incidentą visos atsakingos tarnybos sureagavo taip, kaip ir pridera. Objektas buvo stebimas gerokai prieš jam patenkant į Lietuvos oro erdvę. Sienos kirtimas ir vėlesnis objekto kritimas buvo užfiksuotas tiek radarais, tiek vizualiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pranešimo sistema suveikė.

Atsižvelgiant į itin trumpą skrydžio trukmę bei įveiktą nedidelį atstumą Lietuvos teritorijoje, gyventojų perspėjimo sistemos aktyvavimas nevykdytas.

Labai svarbu aiškiai atskirti atsitiktinius pavienius oro erdvės pažeidimus nuo sąmoningai suplanuotų veiksmų, tokių kaip dronų atakos.

Pirmuoju atveju reaguojame taikos sąlygomis, siekdami minimizuoti bet kokią galimą žalą. Antruoju, traktuotume tai kaip agresijos aktą, į kurį reaguotume pagal nacionalinius ir kolektyvinius gynybos planus.

Turime suvokti realybę, kurioje gyvename. Rusija nuolat vykdo dronų atakas Ukrainoje, jų skaičius didėja, dėl įvairių veiksnių - taip pat ukrainiečių gynybos - jie neretai nukrypsta nuo kurso. Kol karas tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka.

Tačiau Lietuva turi veikiančias procedūras ir priemones tokiems atvejams stebėti ir, jei reikia, neutralizuoti. Ir šiuo atveju oro policijos misijos užduotis buvo pakeista - buvome pasirengę imtis aktyvių veiksmų, jei būtų prireikę.

Lietuva toliau mokosi iš Ukrainos gynybos, dirbame kartu su ukrainiečiais stiprindami savo oro gynybą, imamės papildomų priemonių dėl lėtai ir žemai skrendančių BO uždengiant oro erdvę stebėjimų ir reagavimu kinetinėmis ir nekinetinėmis priemonėmis tiek per nacionalinius, tiek per NATO planus.

Informacinis fonas taip pat labai svarbus, kviečiame reaguoti atsakingai.

Esame budrūs, reaguojame tiksliai ir proporcingai, tai darome nuosekliai ir atsakingai. Pasitikėkite mūsų karine ir civiline žvalgyba, kariuomene, pasienio pareigūnais.