Į Lietuvą atvyks 60 tūkst. nedirbsiančių užsieniečių?

Siūlo apynasrį

Pasak V.SINICOS, pataisomis siūloma užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams užsieniečiams gaunant leidimus gyventi Lietuvoje, užtikrinti, kad darbo migracija neštų kuo didesnę naudą valstybei bei visuomenei. Siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kurių šeimos susijungimas būtų pateisinamas humanitariniais motyvais (pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms ir t.t.).

Šiuo metu įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentuoja, kad teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi ir užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, šeimos nariai, esant šeimos susijungimo atvejui.

Kas tai yra šeimos susijungimas pagal į įstatymą įrašytą apibrėžimą?

„Kai į šalį važiuojama bet kokiu pagrindu ir norima į šalį atsivežti ir savo šeimą bei su ja gyventi legaliai, dažniausiai su sutuoktiniu, tėvais, vaikais", - „Vakaro žinioms" paaiškino V.Sinica.

Grėsmė valstybei

Politiko teigimu, per pastaruosius kelerius metus šalyje kelis kartus padaugėjus užsieniečių, iš kurių didžioji dauguma yra atvykę dėl ekonominių priežasčių, ketindami Lietuvoje dirbti, leidimų laikinai gyventi išdavimas Lietuvoje gyvenančių užsieniečių šeimos nariams (ar tiesioginės aukštutinės linijos artimiesiems giminaičiams) kelia valstybei didžiulę grėsmę.

Iš esmės tai reiškia, kad Lietuvos mokesčių mokėtojams gali tekti išlaikyti tokio Lietuvoje įsidarbinusio užsieniečio nepilnamečius vaikus, suteikti jiems iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamas švietimo, o kitiems šeimų nariams ir sveikatos apsaugos paslaugas.

Pasak V.Sinicos, kadangi daugelyje imigrantų kilmės šalių šeimos būna labai gausios, Lietuvoje dirbančiam užsieniečiui leidus šeimos susijungimo pagrindu atsivežti į šalį gyventi visą savo šeimą, mokesčių mokėtojams gali tekti tokio užsieniečio šeimą papildomai remti ir per socialinės paramos sistemą.

Siūlo ir išimtis

„Darbo imigracija, leidžiant atvykti užsieniečiams, kurie čia ketina dirbti, yra grįsta pragmatiniais tikslais - valstybei ir visuomenei gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių.

Atskira diskusija, ar tai pasitvirtina, tačiau būtent toks yra deklaruojamas valstybės tikslas. Tačiau jei vietoje naudos valstybei ir patiems mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie tokio užsieniečio šeimos išlaikymo, tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai - patiria žalą ar bent sąmoningai tą naudą mažina.

Todėl teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kur šeimos susijungimo atvejis būtų pateisinamas humanitariniais motyvais (pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms, kt.)", - kalbėjo V.Sinica.

Našta mokėtojams

Anot jo, kai kurios valstybės, iš kurių į Lietuvą yra atvykę užsieniečiai, neturi jokių centrinių gyventojų registrų, pagal kurių duomenis būtų galima nustatyti vieno ar kito tos šalies piliečio giminystės ryšius, o giminystės ryšys gali būti nustatomas, geriausiu atveju, pagal popierinį gimimo liudijimą, kuris yra lengvai suklastojamas arba įgyjamas korupciniu keliu.

„Todėl, remiantis šiuo pagrindu, egzistuoja didžiulė rizika, kad čia dirbantis užsienietis į Lietuvą šeimos susijungimo pagrindu atsigabens ne tik savo, bet ir, pvz., brolio ar pusbrolio vaikus. Atitinkamai, tokiu būdu į Lietuvą atvykti gyventi šeimos susijungimo pagrindu gali net keliolika nepilnamečių vaikų. Pareiga jiems teikti švietimo, sveikatos apsaugos paslaugas bei tokią šeimą papildomai remti per socialinės paramos sistemą teks mokesčių mokėtojams", - akcentavo parlamentaras.

Prognozuoja antplūdį

Skaičiuojama, kad 2026 m., praėjus trejiems metams nuo masinės imigracijos Lietuvoje pradžios, pasinaudojant šeimų susijungimo teise - jei ši įsigaliotų - į Lietuvą galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys.

„Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 200 tūkstančių asmenų ne iš ES valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui ir tapatybei, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose akivaizdžiai ir telkiasi užsieniečių iš Azijos ir Afrikos šalių bendruomenės", - teigė V.Sinica.

Įžvelgė pažeidimą

Seimo Teisės departamentas V.Sinicos iniciatyvą įžvelgė kaip antikonstitucinę.

„Dainiaus Žalimo vadovautas KT 2019 m. paaiškino, kad Konstitucijoje numatytam asmenų lygiateisiškumo principui, šeimos privatumui, orumui prieštarauja nuostata, neleidžianti Lietuvoje (Lietuvoje, o ne savoje šalyje, nes ten niekas susijungti šeimai netrukdo) susijungti šeimai. Mūsų Konstitucijoje nei žodžio apie tai nėra, todėl aš tai laikau faktu, kad D.Žalimo vadovautas Konstitucinis Teismas politikavo dar praėjusį dešimtmetį. O dabar Seimo Teisės departamentas ir cituoja šį Konstitucinio Teismo išaiškinimą", - „Vakaro žinioms" dėstė V.Sinica.

Anot jo, didžiausią pavojų kelia islamiškų šalių ateiviai, ypač atvykėliai iš Pakistano, nes jų kone sparčiausiai daugėja.

„O pasauliniai tyrimai rodo, kad jie yra viena radikaliausių pažiūrų, todėl, jei masiškai užplūstų Lietuvą su šeimomis, keltų didžiulį pavojų. Kol kas pavojaus dar tokio nekelia, didžiausią pavojų dėl leidimo susijungti šeimoms kelia Baltarusijos piliečiai", - akcentavo V.Sinica.

Nebijo būti „vatniku"

Laikinosios Seimo narių grupės „Prieš masinę imigraciją" narys Rimas Jonas Jankūnas, kuris irgi pasirašė V.Sinicos pateiktas pataisas, pabrėžė, kad neribojama imigracija kelia pavojų valstybės ir Tautos egzistavimui.

„Prieš keletą metų prasidėjo rusifikacija bei musulmonizacija. Ir tai vyksta baisesniais greičiais nei sovietmečiu. Tai yra kenkimas valstybei. Ir jei norime, kad Lietuva išliktų, turime tam priešintis.

Aišku, žmonės su tokiu požiūriu bus išvadinti „vatnikais". Tačiau „vatnikais" ir vadina tikrieji „vatnikai, Stalino pasekėjai. Prisiminkime, kad sovietmečiu sveiko proto žmones vadino liaudies priešais, buržuaziniais nacionalistais, antitarybiniais elementais. Dabar keičiasi tik žodynas: „homofobas", „antivakseris", „vatnikas". Bet iš esmės nieko naujo", - teigė R.J.Jankūnas.

Komentuoja Laikinosios Seimo narių grupės „Prieš masinę imigraciją" narė Rima BAŠKIENĖ:

„Esminis dalykas, ką mes, projekto iniciatoriai ir Seimo narių grupės nariai, akcentuojame - visų pirma turime galvoti apie savo valstybės, tautiškumo, kalbos išsaugojimą. Su visa pagarba kitų valstybių piliečiams noriu pasakyti, kad juos galima priimti, tačiau tai neturėtų būti masinis reiškinys, gresiantis lietuvybei, mūsų tradicijoms. Todėl sureguliavimas būtinas", - teigė R.Baškienė.

Ji dar kartą akcentavo, kad labai gerbia visų tautų atstovus, tačiau bet koks masiškumas nėra pageidautinas.

„Matome kitų tautų kitokį požiūrį, kitokias emocines išraiškas. Ir bendruomenėse, kai jose atsiranda didelė dalis kitų tautų atstovų, puoselėjančių savo tradicijas, kultūrą, religiją, atsiranda įtampa, nesantaika, priešprieša. Todėl būtinas atsargus žiūrėjimas į ateitį", - sakė R.Baškienė.

Politikės teigimu, būtina pasidomėti, ar ir tų valstybių, kurių piliečiai plūsta į Lietuvą, teisės aktai leidžia, tarkime, atvykusiems lietuviams atsigabenti ir savo šeimas.

„Net kai nebuvo masinės imigracijos, akį rėžė sostinėje esantys užrašai nelietuvių kalba, iš kurių užsienio kalbos nemokantis žmogus gali net nesuprasti, ar ten kavinė, ar kirpykla. Aš apie tai daugelį metų kalbu, bet nebuvau išgirsta.

Gerbiu visas kalbas, suprantu, kad yra originalūs prekiniai ženklai. Tačiau kodėl po jais kad ir mažomis raidėmis neparašyti lietuviškai, kas tai yra? Kodėl negalime imti pavyzdžio kad ir iš Latvijos, kur viskas užrašyta latviškai? Turime ir mes gerbti savo kalbą, kuri yra labai graži.

Aišku, geriausia, kad visų pirma būtų lietuviškas užrašas, bet, blogiausiu atveju, kad ir mažas lietuviškas užrašas. Ačiū jums, kad apie tai kalbate ir keliate šias problemas. Tam ir mūsų parlamentinė grupė atsirado. Nes jei niekas apie tai nebekalbės, kils didžiulis pavojus", - įspėjo R.Baškienė.

Pasak jos, didžiulė problema yra ir ta, kad įsileisti užsieniečiai neprivalo mokytis lietuvių kalbos, buvusios vyriausybės ne kartą pratęsė terminą ukrainiečiams išmokti bent jau mūsų valstybinės kalbos pradmenis.

„Jei gyveni valstybėje, turi ją gerbti. Neseniai Šiauliuose buvau viename susitikime, kuriame rusakalbis pareiškė nemokantis lietuviškai, nors Lietuvoje gyvena ne vienerius metus. Jis pareiškė, kad nepatinka kalbėti lietuviškai, todėl kalba rusiškai. Ar tai normalu?

Tai rodo nepagarbą mūsų valstybei ir tuo pačiu rodo tai, jog mes ne viską padarome, kad paskatintume juos mokytis lietuviškai. Taip, lietuvių kalba yra sudėtinga. Tačiau jei mes kad ir trumpam išvykstame į kitą valstybę, iš anksto išmokstame bent pasisveikinti tos valstybės kalba ar kitų lengvesnių žodelių. Taip parodoma pagarba tai šaliai", - reziumavo R.Baškienė.