Lietuvoje maitinimo sektoriui skirtas 21 proc. PVM yra vos ne didžiausias Europos Sąjungoje, todėl vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį bankrutavo 63 restoranai.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, mūsų maitinimo sektorius 36 proc. pajamų skiria atlyginimams, 31 proc. - žaliavoms, 16 proc. - patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, 16 proc. - kitoms sąnaudoms, o pelno gauna tik 1 proc. Jei iš viso gauna.
Tad ko tikėtis šiais metais?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ pasidžiaugė, kad bent viešbučių metiniai rezultatai yra neblogi.
„Kambarių užimtumai pakankamai neblogi, apie 70 proc., todėl viešbučiai laikosi tikrai neblogai, - sakė E.Šiškauskienė, - o restoranams kuo toliau, tuo blogiau. Ir tai liūdna, nes tikrai yra labai daug bankrotų. Dar neturime duomenų iš Mokesčių inspekcijos, bet tikrai yra labai bloga situacija maitinimo sektoriuje.
Ir nėra ko stebėtis - ji ir negali gerėti su tokiomis kaip dabar šildymo kainomis, su atlyginimų pakėlimais, žaliavų brangimais. Galėsime greitai tenkintis tik greitu maistu, pavyzdžiui, kebabais, bet pažiūrėsime, kas kitų metų pirmą pusmetį maitins, kai Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai.
Na, tikrai labai liūdna. Ir kuo toliau, tuo blogiau. Eisime vėl kalbėtis į Seimą. Man labai keista, kad tokios padėties nemato nei Seimas, nei Vyriausybė. Nemato, kad tampame kebabų šalimi. Nors tikrai turime labai didelį potencialą ir galėtume vystyti gastronominį turizmą bei kartu su viešbučiais skinti laurus.
Bet, deja, su tokiais mokesčiais, didžiausiais Europoje, negalime nieko padaryti. Kai kur regionuose - miestuose, miesteliuose buvo tik po vieną, kelis restoranus, o dabar jie užsidaro ir eina į dugną. Tokių bankrotų yra daug, bet ne visi skelbiasi. Uždaro duris, ypač, jeigu patalpos nuosavos - ir viskas."
- Gal Lietuvoje maitinimo įstaigų jau per daug? Todėl ir neišsilaiko per mažoje rinkoje?
- Europoje - ypač Italijoje, Ispanijoje, tie restoranai, barai vienas ant kito stovi, bet nebankrutuoja. Ne tame esmė. Ten valdžia žiūri, ko valstybė nori. Ar kad šalis būtų tik kebabų ir pigaus, greito maisto rinka, ar reikia ir prestižinių restoranų. Svarbu, kokia yra šalies politika.
Patikėkite, tikrai restoranų yra daug daugiau kitose Europos šalyse, bet ten yra subalansuoti mokesčiai, todėl visiems užtenka vietos. Restoranas nėra tik pavalgymas. Juose vyksta ir socialinis bendravimas, reprezentacijos. Tai yra vieta, kur žmonės susirenka bendrauti. Tarkim, Ispanijoje, Italijoje - ten yra daug svarbiau bendrauti negu pavalgyti. O pas mus yra atimta tokia galimybė ir man dėl to labai liūdna.
- Gal lietuviai, skirtingai nei ispanai, neturi savo kultūroje tokių restoraninio bendravimo tradicijų? Labiau linkę švęsti namie, prie kepsninių?
- Na, kaip neturi? Turi! Kol mokesčiai buvo mažesni, tai buvo pilni restoranai.
Kas nenori restorane ir savo šventes atšvęsti, ir taip pasisėdėti, ir dar pietus pavalgyti? Jaunoji karta dabar tikrai ne namuose kotletus kepasi. Tačiau matome, kad maistas prastėja ir nutukimas jau nuo mokyklos laikų. Ir į kariuomenę daug kas negali eiti dėl sveikatos problemų. Visa tai susideda dėl per didelių mokesčių, nors ir atrodo nekaltai.
- Bet Lietuva turi ir restoranų, kuriems suteiktos „Michelin" žvaigždės!
- Mes turime savo labai gerų šefų. Turime ir pasaulinį virtuvės šefų čempionatą „Bocuse d'Or Lithuania", kurio prezidentas Darius Katinas. Dalyvausime ir europiniame čempionate Lione (Prancūzija), o jei laimėsime - vyksime ir į pasaulio čempionatą. Tačiau įdomu, kiek tokį aukštą lygį išlaikysime, kai tenka baimintis, kad nesubankrutuotume?
Nes pas mus iš vienos pusės valdžia investuoja milijonus, kad „Michelin" žvaigždės ateitų į Lietuvą, o kita ranka uždaro deguonį, neadekvačiai pakeldama mokesčius. Jeigu visoje Europoje maitinimo sektoriui PVM vidurkis - 12 proc., tai pas mus - 21 proc. Jau nekalbant apie greičiausiai augantį ir per greitai augantį minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bei kitus mokesčius.
Ypač blogai regionuose - Gargžduose, Rusnėje ir pan., nes ten mažesnis vartojimas. O ten, kur užsidaro paskutinis restoranas, užsidaro ir savotiškas žmonių socializacijos centras. Net ir Klaipėdoje, kur yra gerų restoranų, jie žiemą kaip numirę. Mūsų asociacija dirba su savivaldybėmis, kad kuo daugiau renginių organizuotų - ir stintų, ir panašiai, bet taip būna tik savaitgaliais, o išgyventi reikia ir kitomis savaitės dienomis.
- Gal restoranai atsigaus per tą pusmetį, kai pirmininkausime Europos Tarybai?
- Kaip gali atsigauti restoranai, kurie daro dienos pietus? Atsigaus tik keletas rimtų maitintojų, jeigu dar spės nebankrutuoti.
Kaip nebūtų juokinga, bet kai pasikeitė Lietuvos valdžia, tai negali nieko dirbti, nes jie tik savo konfliktėlius sprendžia. Kai kovo pradžioje gausime skaičius, vėl eisime kalbėtis į Seimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija mus labai palaiko.
Paruošime atitinkamą analizę, studiją apie objektyvią mūsų situaciją. Bet nueini į Seimą, o ten koks nors Algirdas Sysas sako „noriu-nenoriu", „skanu-neskanu", „duosim-neduosim mažesnį PVM". Bet niekada negirdėjau argumentuotos kalbos, kodėl duos ar neduos. Kitose šalyse vyksta konstruktyvios diskusijos, o pas mus - tik emocinis kalbėjimas. Sako - „man neskanu, todėl galite bankrutuoti".
Jie neturi skaičių! O jeigu mes ir surenkame visus duomenis, jie neturi laiko paskaityti! Juk nėra kada dirbti Seimui. Jam reikia savo intrigėlėmis užsiimti.