1 nuotr.Praėjus beveik 150 metų po to, kai iš Floreanos salos Ekvadoro Galapagų salyne dingo paskutiniai milžiniški vėžliai, penktadienį šios rūšies individai vėl grįžo į salą, kurioje dabar buvo paleista dešimtys jauniklių hibridų, padėsiančių atkurti nuskurdusią salos ekosistemą, pranešė CNN.
158 naujokai, kurių amžius – nuo 8 iki 13 metų, pradėjo tyrinėti aplinką, kurią per ateinančius metus turės pakeisti. Kaip buvo planuota, į laisvę jie buvo paleisti tuo metu, kai prasidėjo pirmieji žiemos lietūs.
„Jie yra pakankamai dideli, kad būtų galima juos paleisti į laisvę, ir gali apsiginti nuo atvežtinių gyvūnų, tokių kaip žiurkės ir katės“, – sakė Galapagų nacionalinio parko veisimo centro Santa Kruzo saloje direktorius Fredy‘is Villalba, pažymėdamas, kad Floreanos salai buvo atrinkti geriausi individai su stipriausiais genais.
Floreanoje iš viso planuojama palaipsniui paleisti 700 jauniklių. Pasak Galapagų nacionalinio parko ekosistemų direktoriaus Christiano Sevilla‘os, jie turi nuo 40 iki 80 proc. prieš 150 metų išnykusios rūšies Chelonoidis niger genų.
Šie hibridai buvo atrasti netoli Vilko ugnikalnio Izabelos saloje, o šis atradimas iki šiol glumina mokslininkus.
Pasak Ch. Sevilla‘os, veisimo programai atrenkant suaugusius gyvūnus su stipriausiais genais bus siekiama palaipsniui išgryninti šią išnykusią Floreanos roplių rūšį.
Prieš du šimtus metų Floreanoje gyveno apie 20 tūkst. didžiųjų vėžlių. Tačiau dėl banginių medžioklės, salą nusiaubusio gaisro ir žmonių negailestingai vykdomo išteklių išnaudojimo jų saloje galiausiai visiškai neliko.
Apie 173 kvadratinių kilometrų ploto Floreanos sala yra vulkaninės kilmės masyvas ir piečiausias Galapagų salyno taškas.
Būdama Ramiojo vandenyno viduryje, už maždaug tūkstančio kilometrų nuo žemyninės pakrantės, ji tebėra atokia bei ekologiškai svarbia vietove.
Į Floreaną sugrįžę vėžliai teritoriją dalinsis su beveik 200 žmonių, taip pat įvairove pasižyminčia flamingų, iguanų, pingvinų, žuvėdrų ir vanagų populiacija. Tačiau jiems taip pat teks susidurti su įvežtinėmis augalų rūšimis, tokiomis kaip gervuogės ir gvajavos, bei gyvūnais, tarp kurių yra žiurkių, kačių, kiaulių ir asilų.
Šios nevietinės, žmogaus atvežtos rūšys kelia potencialią grėsmę naujiesiems salos gyventojams.
1978 m. Jungtinės Tautos paskelbė Galapagų salas gamtos paveldo objektu.
Šį garbingą titulą salose užsitarnavo dėl jose gyvenančių unikalių sausumos ir jūrų gyvūnų rūšių, kurių niekur kitur pasaulyje nerasi, gausos.
