Siūlomos kompensacijos avis nuo Mėlynojo liežuvio ligos vakcinuojantiems ūkininkams

ŽŪM parengtu projektu nustatoma nereikšmingos, vadinamos „de minimis“, valstybės pagalbos teikimo tvarka avių laikytojams, kompensuojant dalį išlaidų, patirtų savanoriškai vakcinuojant avis nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatyto MLL serotipo.  

Numatoma kompensuoti iki 2,5 euro už vieną faktiškai atliktą avies vakcinaciją.

Tiesa, jeigu pagal vakcinos gamintojo nurodymus ji turi būti atliekama du kartus su nustatyta pertrauka, kompensaciją numatoma mokėti už ne daugiau kaip dvi faktiškai atliktas vakcinacijas ir ne daugiau kaip 5 eurus vienam gyvūnui.

Kaip Eltai nurodė VMVT, praėjusiais metais MLL Lietuvoje buvo nustatyta Marijampolės ir Pagėgių savivaldybėse bei Kelmės, Mažeikių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose esančiuose galvijų ūkiuose.

„Šis virusas išplitęs daugelyje ES valstybių. Skirtingose šalyse nustatomi skirtingi šio viruso serotipai“, – komentavo tarnyba.

Vis tik, ŽŪM teigimu, šiai ligai labiausiai imlios yra avys.

„Šiai ligai jautriausios yra avys, todėl nekontroliuojamas ligos plitimas gali sukelti reikšmingus ekonominius nuostolius gyvulininkystės sektoriuje dėl gyvūnų sergamumo, produktyvumo sumažėjimo ir prekybos apribojimų iš MLL užkrėstų bandų“, – rašoma projekte.

Anot ministerijos, kompensacijos dydis nustatytas įvertinus vidutines vakcinacijos sąnaudas, įskaitant vakcinos įsigijimo kainą, ir jos atlikimo išlaidas. 

Nors kaina gali svyruoti priklausomai nuo vakcinos tipo, vakcinacijos schemos ir veterinarijos paslaugų teikimo sąlygų, nustatyta 2,5 eurų suma, ŽŪM teigimu, laikoma vidutine dalinio išlaidų kompensavimo suma. 

„Pažymėtina, kad ši suma nepadengia visų gyvūnų laikytojų patiriamų išlaidų, o tik jų dalį, todėl laikoma proporcinga valstybės pagalbos priemone“, – rašo ŽŪM.

Šylant orams, didėja ligos rizika 

VMVT teigimu, šylant orams ir prasidėjus virusą platinančių mašalų aktyvumo laikotarpiui,  didėja tikimybė MLL užsikrėsti galvijams, avims, ožkoms. 

Tarnyba nurodo, jog riziką galima mažinti ir taikant kompleksines priemones, pavyzdžiui – laikant galvijus tvartuose, apsaugotuose nuo mašalų patekimo, iš dalies sumažinama mašalų platinamų ligų išplitimo rizika. 

„Vis dėlto, siekiant efektyvios galvijų apsaugos, rekomenduojama taikyti ir papildomas priemones, tokias kaip galvijų vakcinavimą nuo Lietuvoje nustatyto 3 serotipo viruso (BTV-3), naudoti repelentus, (…) į bandą įsivežti tik kliniškai sveikus gyvulius ir iš žinomų, sveikatos statusą turinčių ūkių“, – Eltai nurodė VMVT.

Institucija pažymėjo, jog situacija šalyje yra vertinama ir, jai blogėjant, būtų įvertintas kitų priemonių poreikis.

„Situaciją stebime ir, jeigu epidemiologinė padėtis keistųsi arba kaimyninėse valstybėse būtų fiksuoti MLL atvejai, būtų įvertintas poreikis taikyti papildomas kontrolės priemones“, – akcentavo tarnyba.

„Svarstomas ir mašalų gaudyklių pasitelkimas, siekiant geriau identifikuoti mašalų populiaciją ir įvertinti galimą viruso paplitimo riziką. Esant pranešimams dėl MLL ligos įtarimo, bus reaguojama įprasta tvarka“, – komentavo VMVT.

Anot institucijos atstovų, jog šiuo metu Lietuvoje yra prieinama ir leidžiama savanoriška vakcinacija.

ŽŪM parengtu projektu siūloma šiemet paramą teikti už vakcinaciją, atliktą nuo metų pradžios iki gegužės 31 dienos, o vėlesniais metais ji būtų teikiama už vakcinaciją nuo praėjusių metų birželio 1 d. iki einamųjų metų gegužės 31 d.

Projektu taip pat nustatoma, kad jei lėšų poreikis viršytų valstybės biudžeto lėšas, ministerija galėtų skirti papildomų lėšų paramai finansuoti.

Kaip skelbė ELTA, praėjusį rudenį Europos Sąjungos (ES) referentinei laboratorijai patvirtinus VMVT įtartus MLL atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose, žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, jog vakcinacija bus svarstoma artėjant pavasariui. Kartu, kaip tuomet teigė politikas, bus vertinamos kompensacijų galimybės.

ŽŪM teigimu, MLL yra virusinė atrajotojų užkrečiamoji liga, kuri plinta per kraujasiurbius vabzdžius (Culicoides genties mašalus).