respublika.lt

Šiemet bankų pelnas Lietuvoje gali pasiekti apie 1 mlrd. eurų

(247)
Publikuota: 2023 vasario 06 13:55:00, Ignas Dobrovolskas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Finansų mintrė Gintarė Skaistė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad karas Ukrainoje sukėlė netikėtų ekonominių pasekmių iš kurių viena yra neįprastai didelis Lietuvoje esančių bankų pelno augimas. Pasak jos, šiais metais, jeigu nepasikeis situacija, bankų pelnas šalyje gali siekti 1 mlrd. eurų, kai įprastu laikotarpiu būdavo apie 300 mln. eurų.

 

„Kalbant apie paskutinį pasiūlymą, kuris yra susijęs su bankų ypatingais pelnais, matome, kad karas Ukrainoje sukėlė netikėtų ekonominių pasekmių, ir vienas sektorius, kuris gavo ženklias pajamas per praėjusį laikotarpį buvo energetikos sektoriuje ir buvo priimti tam tikri sprendimai europiniu lygiu, kaip reguliuoti netikėtas pajamas. Panaši situacija formuojasi ir Baltijos šalių finansų sektoriuje“, – pirmadienį Lietuvos banke žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Bankai neįprastai didelę dalį savo lėšų, apie 11 mlrd. eurų, laiko Centriniame banke, ir ECB už šias lėšas komerciniams bankams taip pat sumoka palūkanas. Dėl šios priežasties matome pradėjusius augti bankų pelnus jau 2022 m., ženkliai išaugusius, jeigu situacija nepasikeis, tikėtina, kad 2023 m. bankų pelnas, bendrai juos paėmus Lietuvoje, gali siekti ir 1 mlrd. eurų, kai normaliais laikais tai būdavo apie 300 mln. eurų“, – pridūrė ji.

Politikė aiškino, kad jeigu situacija nesikeis, bus vertinama galimybė disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis.

„Stebime situaciją ir jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Svarstysime ir vertinsime galimybes tam tikro europinio solidarumo įnašo analogui banko sektoriui. Jeigu tokia priemonė būtų įvertinta kaip tikslinga ir atsirastų, manau, ji turėtų būti terminuota tol, kol egzistuoja šios išskirtinės aplinkybės. Šią galimybę derinsime su Lietuvos banku“, – sakė ji.

Ministrė tvirtino, kad atsižvelgus į tai, jog išskirtinės aplinkybės susidarė dėl karo ir valstybių reakcijos į jį, atsiradus minimai priemonei pajamos, kurios patektų į valstybės biudžetą, turėtų būti skirtos krašto apsaugos stiprinimui.

„Vertinant tai, kad išskirtinės aplinkybės susidarė dėl karo ir valstybių reakcijos į šią išskirtinę situaciją ir dėl to yra išaugęs bankų likvidumas ir nustatomos palūkanų normos yra išaugusios, manome, kad jeigu tokia priemonė atsirastų, tos pajamos, kurios patektų į valstybės biudžetą, turėtų būti skirtos šios problemos sprendimui, t.y. būti nukreiptos krašto apsaugos stiprinimui“, – tvirtino konservatorė.

Ministrė taip pat sveikino Lietuvos banko (LB) iniciatyvą suteikti vartotojams daugiau informacijos apie galimybes, kurias jie turi. Ji pažymėjo, kad jau yra duotas pavedimas Finansų ministerijos iždo departamentui įsivertinti galimybę dėl Vyriausybės iždo vekselių.

„Iki šiol ši priemonė besiskolinančiam subjektui buvo ganėtinai finansiškai nepatraukli, nes bankų komisiniai buvo pakankamai aukšti, todėl platinti per juos būdavo tiesiog ne visai finansiškai naudinga, lyginant su kitomis galimybės pasiskolinti rinkoje ir šiuo metu matome signalus iš bankų sektoriaus, kad galbūt tie komisiniai galėtų būti mažesni. Įvertinsime galimybes platinti Vyriausybės iždo vekselius ir taip suteikti galimybę Lietuvos žmonėms gauti palūkanas skolinant valstybei“, – aiškino G. Skaistė.

„Ateityje per bendrą iždo sąskaitą, kuri šiuo metu yra konstruojama prie Finansų ministerijos ir jos galimybės bus plečiamos per ateinančius kelerius metus bei konsoliduojamos valstybės institucijų sąskaitos šioje iždo sąskaitoje. Manome, kad turėsime galimybę pasiūlyti be tarpininkų teikti tokias taupymo priemones Lietuvos gyventojams ir taip padaryti jas labiau patrauklias, tiek ir besiskolinančiam subjektui (valstybei), tiek ir žmonėms, kurie nori gauti papildomas pajamas“, – pridėjo ji.

Galiausiai kalbėdama apie fiksuotas ir kintamąsias palūkanas G. Skaistė tikino, kad yra labai svarbu įvertinti esamą situaciją ir kitų valstybių patirtis reguliuojant sektorių bei įvertinus gerąsias praktikas pažiūrėti, ar būtų galima patobulinti esamą reguliavimą, jog vartotojams būtų efektyviai siūlomos galimybės turėti fiksuotas palūkanas.

„Papildomas reguliavimas žmonėms galėtų suteikti papildomų galimybių ir pavasarį lauksime šios analizės rezultatų, tuomet drauge su LB spręsime, ar reikia imtis papildomų reguliavimo sprendimų. Tuo tarpu dėl indėlių draudimo fondo įmokos dar turėsime šiek tiek laiko aptarti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios yra ir nuspręsti ar šiuo metu yra laikas įmokos dydį, kuris yra nustatytas“, – teigė politikė.

ELTA primena, kad LB siūlo priemones, kaip didinti komercinių Lietuvos bankų konkurenciją bei siekti, kad išaugusius pelnus fiksavę bankai būtų socialiai atsakingesni formuodami savo paskolų ir indėlių palūkanų normas.

LB pažymi, kad šiuo metu komerciniai bankai veikia „išskirtinėmis aplinkybėmis“.

Savo pasiūlymus LB pateikė reaguodamas į Europos Centrinio Banko (ECB) praėjusią savaitę dar 50 bazinių punktų pakeltas bazines palūkanų normas, bei išaugusius šalies komercinių bankų pelnus.

LB siūlo skatinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą bei veiksmus dėl nelaukto bankų pelno. LB žada imtis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.

Be to, LB svetainėje ketinama skelbti bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normas, kad vartotojai galėtų palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.

Taip pat, LB vertinimu, tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei.

Siūloma ir svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Anot centrinio banko, laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8 proc.) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2 proc.) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais.

Taip pat LB ragina bankus formuoti savo paskolų maržų ir komisinių įkainių kainodarą „socialiai atsakingai“ – atsižvelgiant į dabartinio laikotarpio ypatumus.

Galiausiai LB ketina peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
7
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (247)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +24 C

+14 +24 C

+15 +21 C

+18 +27 C

+18 +25 C

+20 +24 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-4 m/s