1 nuotr.Sausio mėnesį dėl šaltų orų itin išaugus elektros vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 82 proc. iki 152 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“.
„Sausis elektros rinkose pasižymėjo ne vienu rekordu. Neįprasta, tačiau didžiausi pokyčiai įvyko paklausos pusėje. Itin šalti orai lėmė reikšmingai išaugusį šildymo poreikį, o žemos temperatūros lėmė sumažėjusį šildymo įrenginių efektyvumą“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
D. Šikšnys nurodo, kad didžiausias suvartojimas praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas sausio 21 d. 9.30 val. – virš 2,5 tūkst. megavatų (MW).
„Bendras viso mėnesio elektros poreikis taip pat pasiekė nematytas aukštumas. Palyginti su gruodžiu ar praėjusių metų sausiu, jis didėjo apie 20 proc.“, – sako D. Šikšnys.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina sausį buvo nežymiai didesnė nei Lietuvoje, atitinkamai 153 eurai ir 154 eurai už MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė beveik 1,48 teravatvalandės (TWh) – 23 proc. daugiau nei gruodį. Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 951 gigavatvalandė (GWh) elektros energijos – 24 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 764 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros poreikio.
Daugiausia elektros pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje gamino vėjo elektrinės – 57 proc. visos šalies gamybos. Jų generacija augo 8 proc. ir pasiekė 543 GWh. Tuo metu saulės jėgainių gamyba per mėnesį padidėjo 70 proc. iki 16 GWh, šiluminių elektrinių gamyba siekė 267 GWh, hidroelektrinių – 61 GWh, o kitų elektrinių – 64 GWh.
Skelbiama, kad bendras elektros importo kiekis per mėnesį išaugo 14 proc. iki 707 GWh. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos – 28 proc., iš Lenkijos – 7 proc.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc. iki 142 GWh. „Litgrid“ duomenimis, didžiausia elektros eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 55 proc., taip pat 44 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. – į Švediją.
