1 nuotr.Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 11 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys teigia, kad elektros kainas lėmė nurimęs vėjas, išaugęs elektros vartojimas ir „NordBalt“ jungties atjungimas.
„Viena vertus, augo šiluminių elektrinių gamyba, nes anksčiau nei planuota baigtas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko remontas. Kita vertus, nuo penktadienio iki šeštadienio dėl remonto darbų Švedijos pusėje buvo neprieinama „NordBalt“ elektros jungtis“, – pranešime pažymi D. Šikšnys.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina gruodžio 15–21 d. buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 68 eurus už MWh.
Skelbiama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 3 proc. iki 267 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 61 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 162 GWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.
Nors daugiausia elektros praėjusią savaitę šalyje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 32 proc. ir siekė 94 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba pakilo 68 proc. iki 37 GWh, hidroelektrinės pagamino 16 GWh, o kitos elektrinės – 15 GWh.
Kaip nurodo „Litgrid“, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 58 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę augo 10 proc. iki 143 GWh. Skaičiuojama, kad 55 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, 43 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 2 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę sumenko 11 proc. iki 27 GWh. Bendrovės duomenimis, 92 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 8 proc. – į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 81 proc. Lenkijos ir 8 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos ir 67 proc. Lietuvos kryptimis.
