Paukščių gripas įsisuko į kalakutų ūkį

VMVT informavo, kad lapkričio 28 dieną pastebėtas staigus kalakutų gaišimas vienoje iš 6 minėto ūkio paukštidžių.

Ūkiui informavus VMVT Alytaus apygardos priežiūros skyriaus specialistus, nedelsiant paimti gaišusių paukščių mėginiai, kurie patvirtino paukščių gripo virusą ūkyje.

„Ūkiui nurodyta saugiai nugaišinti likusius gyvus paukščius ir sunaikinti visas gaišenas, pakratus bei pašarus ir dezinfekuoti visą teritoriją bei paukštides. Siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, šiuo metu vykdomas produkcijos atsekamumas", - informavo VMVT.

9 atvejai laukinėje faunoje

VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad šiais metais nustatyti 9 paukščių gripo protrūkiai laukinėje faunoje (visi gulbėse). Kalbant apie paukščių ūkius, šįmet paukščių gripas metų pradžioje buvo nustatytas Vilkyčių vištų dedeklių ūkyje Šilutės rajone. Š. m. spalį - ūkininko V.Baltuonio kalakutų ūkyje. O dabar - minėtame „Sūduvos ūkyje".

P.Bušauskas atkreipė dėmesį, kad paukščių gripo virusas cirkuliuoja laukinėje faunoje, ir šio gripo rizika išlieka visus metus, ne taip, kaip anksčiau, t.y. pavasarį ir rudenį. Nebėra aiškaus sezoniškumo. Dalis paukščių lieka žiemoti, net neišskrenda į šiltuosius kraštus.

Biosauga - svarbiausia priemonė

„Mes neturime tradicijos laikyti ančių, žąsų didelių ūkių, kaip populiaru Prancūzijoje, kur biosaugos praktiškai negali padaryti, nes jas (žąsis, antis, - aut. past.) laikai atvirai, - aiškino VMVT direktorės pavaduotojas. - Didžioji ES dalis nevakcinuoja (paukščių nuo paukščių gripo, - aut. past.), nes pradėjus vakcinaciją trečiosios šalys uždraudžia eksportą. Akcentas yra į biosaugą. Šiandien cirkuliuoja H5N1 virusas, bet jis gali mutuoti, tai ir vakcina neapsaugos."

P.Bušauskas teigė, kad, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos duomenimis, nuo š. m. birželio pradžios iki rugsėjo pradžios fiksuotos 3 mirtys Azijos regione dėl paukščių gripo. „Pas mus taikomi griežti reikalavimai, mokslas sako, kas rizika yra labai maža. Mes galime pasidžiaugti, kad Lietuva turi vakciną žmonėms nuo paukščių gripo, ji nėra labai populiari, tačiau žmonės, dirbantys skerdyklose, vakcinuojasi nuo paukščių gripo prevenciškai", - aiškino jis.

Paukščių ūkiams, kurie patiria nuostolių dėl paukščių gripo, valstybė kompensuoja nuostolius. P.Bušauskas akcentavo, kad dengiama iki 100 proc. nuostolių, į tai įeina nugaišinimo darbai, pačių paukščių sunaikinimas, utilizavimas, pašarai. „Ūkis viską apsimoka ir paskui kreipiasi į savivaldybės sudarytą Nuostolių kompensavimo komisiją dėl kompensavimo, pateikia reikiamus dokumentus", - sakė P.Bušauskas.

Komentuoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis KAUZONAS:

Vykdomi suvaldymo darbai (UAB „Sūduvos ūkis" kalakutų ūkyje, - aut. past.), pasiruošimas priverstiniam paukščių gaišinimui. Tai didelė nelaimė ūkiui. Mechanizmo visiškai apsisaugoti nuo viruso nėra. Yra tik biosaugos reikalavimų laikymąsis, žmonių, transporto judėjimo ribojimas. Apsisaugojimas nuo laukinių paukščių įtakos. Net ir taikant visas šias priemones, 100 proc. negali garantuoti.

Visi paukštininkai aktyviai įgyvendina prevencines priemones, investuoja ten.

Preliminariai paskaičiavus nuostoliai sieks kelis milijonus eurų. Nuostoliai yra kompensuojami, bet, suprantate, niekas nekompensuos nuostolių už negautą pelną, už tai, kad kurį laiką negalėsi vykdyti veiklos pastatuose, kur yra ligos protrūkis. Visas verslo ciklas sutrinka, - ir tų nuostolių niekas nekompensuos. Kompensuos tik tiesioginius nuostolius.

Daugiau pagalbos (reikėtų, - aut. past.) iš Žemės ūkio ministerijos, kad skirtų tiek Vyriausybė, tiek ministerija, kiek galima, europinių lėšų paramos būtent ūkių biosaugai. Prevencija gerokai pigiau kainuoja nei patirtų nuotolių kompensavimas.

Tiesa, nebus taip, kad prieš šventes mėsa pabrangs, galbūt tik sunkiau įsigyti bus kurį laiką, kol rinka susinormalizuoja.