respublika.lt

Maistas brangsta akyse: kainos labiausiai maitina prekybininkus

(342)
Publikuota: 2023 sausio 16 11:02:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos bankas skelbia, kad per metus maisto kainos bendrai išaugo 35 proc., o kai kurių produktų - ir 50 proc. ar daugiau. Institucija pažadėjo šį mėnesį akyliau stebėti kainų pokyčius, tačiau rezultatus paskelbs tik vasarį, todėl „Vakaro žinios" pačios aiškinosi, kas labiausiai nulėmė, jog taip beprotiškai brangsta maistas.

 

Lietuvos bankas skelbė, kad pernai lapkritį maisto kainos toliau kilo ir buvo 35 proc. didesnės nei prieš metus. Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas sudarė 7,8 proc. bendrosios infliacijos ir buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys.

„Itin dideliu metiniu augimu ir toliau išsiskyrė pieno produktai ir aliejai bei kiti riebalai - šios prekės buvo atitinkamai 51 ir 43 proc. brangesnės nei prieš metus. Per lapkričio mėn. ženkliai pabrango duonos ir grūdinių produktų gaminiai. Vien per lapkričio mėn. jų kainos padidėjo 4,8 proc. ir buvo 39 proc. didesnės nei prieš metus. Maisto produktų kainų raidai itin didelę įtaką daro išaugusios pieno ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje. Jau praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį sparčiau pradėjus kilti šių žaliavų kainoms, 2022 m. spalio mėn. natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos kilo 47, o grūdų - 45 proc. metiniu tempu", - skelbė Lietuvos bankas, pridurdamas, kad mėsos gaminiai brango beveik 30 proc.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pažadėjo, kad sausį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau. Šios analizės rezultatai bus pristatyti vasarį.

O „Vakaro žinios" pakalbino įvairių maisto sektorių atstovus, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kas kaltas dėl beprotiškai brangstančio maisto. Kad būtų dar aiškiau, pateikiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktą analizę (žr. lentelę 3 p.), kokią galutinės prekės kainos dalį prekybininkai pasiima sau, kokia atitenka perdirbėjams, kokia - valstybei, ir kokia lieka - žemdirbiams.

Perdirbėjai: labiausiai išlošė ūkininkai


„Rokiškio sūrio" vadovas Dalius TRUMPA:

„Iš to pieno produktų pernykščio kainų padidėjimo labiausiai išlošė žemdirbiai, nes vasarą pieno supirkimo kaina, lyginant su 2021 m. vasara, buvo maždaug 60 proc. aukštesnė. Tad jei lentynose produktai pabrango 50 proc., o dar pridėkime ir PVM, akivaizdu, kad labiausiai išlošė žemdirbiai", - pareiškė D.Trumpa.

Kodėl taip smarkiai išaugo supirkimo kainos?

„Reikia suprasti paprastą dalyką. Lietuvoje žaliavinio pieno kainą nustato eksportinių pieno produktų paklausa ir kaina. Jei kaina yra gera, tai galima žemdirbiams mokėti daugiau. Žaliavinio pieno kaina pernai padidėjo, nes buvo labai didelė paklausa. Reikia suprasti, kad apie 60 proc. pieno produktų iš Lietuvos eksportuojama", - kalbėjo rokiškėnas.

Kainų struktūra rodo, kad didžiausią pieno produktų kainos dalį pasiima prekybininkai, nors jie prie pieno gamybos prisideda mažiausiai.

„Tokios statistikos neseku, nes man neaiškūs jos surinkimo būdai. Bet reikia suprasti, kad turime labai gerai išvystytą prekybos tinklų sistemą. O jiems reikia ir pastatus išlaikyti, ir produktus atsivežti, ir sudėti į lentynas, ir t.t. Taip kad ir jie turi nemažai išlaidų", - prekybininkus gynė verslininkas.

Ar žmonės gali tikėtis, kad šiemet pieno kainos prekybos taškuose ims mažėti arba bent jau nebedidės?

„Lietuvoje žaliavinė pieno kaina priklauso nuo situacijos eksporto rinkose, o žaliavinės pieno kainos su tam tikru atsilikimu koreliuoja pieno kainos lentynose. Dabar eksporto rinkose situacija yra blogėjanti: paklausa mažėja, mažėja ir kainos. Todėl po kurio laiko tai atsilieps ir lietuviškų pieno produktų kainoms", - nudžiugino D.Trumpa.

Pienininkai: kainas kelia „Maxima"


Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS:

„Pieno gamintojams supirkimo kainos buvo pradėtos mažinti nuo pernai rugsėjo. Per rudenį kai kuriems kainą numušė 10-12 centų. Kai kurie ūkininkai gauna 30-32 centus už litrą. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite: perkate litrą pieno parduotuvėje, kuris yra 2,5 proc. riebumo ir kainuoja 1,5 euro. Ir dar perdirbėjai išseparuoja grietinėlę, tad dar ir iš to pelną gauna perdirbėjai ir prekybininkai. Tai kas gauna didžiausią naudą? Žemdirbiai? Nesąmonė. Net patiems didžiausiems ūkiams moka po 34 centus, kas yra tik kiek per 20 proc. visos kainos parduotuvėje. Tačiau visi bijo apie tai kalbėti. Bijo visokių „maksimų". Prekybininkai visada pasiima 36-38 procentus visos kainos: įdeda į lentyną ir už tai jau rytoj pasiima pinigus. O ūkininkui tenka 21-23 proc., mažiukui - dar mažiau.

Ir dar atkreipiu dėmesį, kad Lietuvoje vidutinis pieno riebumas yra apie 4,4 proc. Ar matėte kurioje nors parduotuvėje tokio riebumo pieną? Ne, nes iš jo užsidirbama dvigubai - nugriebia grietinėlę ir gamina grietinę, sviestą bei pardavinėja", - piktinosi J.Vilionis.

Anot ūkininkų atstovo, kaip kad Lietuvoje yra reguliuojamos energetikos kainos, taip turi būti ribojamos ir pieno kainos, kad prekybininkai nepasiimtų tokių viršpelnių.

„Vienam premjerės patarėjui apie tai pasakiau, tai jis atkirto, esą rinka reguliuoja. Kokia rinka? Per keliolika metų pastatėme apie 30 didelių fermų, o kiek visokių „maksimų" ir „Rimi" prisistatė? Apie 600. Ūkininkai masiškai pardavinėja karves, nes nebeapsimoka. Atlikti tyrimai parodė, kad pieno savikaina Lietuvoje yra apie 58 centai. Bet viską pasiima prekybos tinklai. Aš pieną pagaminau ir turiu jį per 24 valandas parduoti. Kokią kainą prekybininkai pasako, už tokią ir parduodu. Nesutiksiu - teks pieną išpilti.

Turėjome 257 tūkst. pieno gamintojų, šiandien neliko ne 14 tūkst. Gaminome 3,7 mln. tonų pieno. Šiandien - 1,25 mln. tonų per metus arba 105 tūkst. tonų per mėnesį. O 45 tūkst. tonų perdirbėjai atsiveža iš Latvijos bei Estijos. Ir latviams už pieną moka brangiau nei lietuviams", - piktinosi J.Vilionis.

Pasak jo, pienas yra baltas auksas.

„Dvejus metus auginu telyčią, kuri pieno neduoda. Ji apsėklinama trečius metus pradeda duoti pieną. Kiek aš sumoku PVM, kiek sumoku darbo užmokesčio, logistika iš manęs uždirba, perdirbimas - jie irgi moka mokesčius valstybei. Štai kokią pridėtinę vertę sukuriame. O kokią vertę sukuria prekybos centrai? Tik išdėlioja į lentynas. Tokios nesąmonės yra todėl, kad pas mus - oligopolinė sistema: penki perdirbėjai, penki prekybos tinklai. Mes, žemdirbiai, neturime jokios galios.

Turiu kviečių užauginęs, tai laikau, kol supirkimo kainos pabrangs. O kaip pieną laikyti? Pieno gamintojai neturi jokios įtakos kainų kilimui. Nuo rugsėjo mums kainos mažėjo, o parduotuvėse didėjo. Tai kas pakėlė - mes ar prekybininkai?", - retoriškai klausė J.Vilionis.

Paukštininkystės atstovai: pelną dalijasi valstybė ir prekybos tinklai


Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis KAUZONAS:

Šiais laikais, kai viskas taip klaikiai brangu, paukštininkystės produktai išsiskiria gerąja prasme. Pavyzdžiui, kilogramą viščiukų petelių galima įsigyti ir pigiau nei už 3 eurus, nors kaštai tikrai dideli. Kaip įmanoma išlaikyti tokias kainas?

„Tokios kainos išlaikomos todėl, kad paukštynai dirba praktiškai į nuostolį. Dar kainos žemos, nes dabar yra ne sezonas. Sezonas būna šiltuoju metu, kai prasideda vadinamas grilio sezonas ir žmonės daugiau laiko praleidžia lauke", - dėstė G.Kauzonas.

Pasak jo, paukštiena turėtų kainuoti mažiausiai 15-20 proc. daugiau.

„Pašarų kainos vis dar yra aukštos, nors, aišku, nebe tokios kosminės, kaip buvo liepą. Energetika viską žudo. Pavyzdžiui, „Kaišiadorių paukštynas" per mėnesį vien tik už dujas moka apie 2 mln. eurų, kai anksčiau mokėdavo po 380 tūkst. Bet dėl lenkų spaudimo mūsų paukštynai priversti mušti kainas ir dirbti į minusą", - akcentavo G.Kauzonas.

Internautai baiminasi, kad žemos kainos gali reikšti prastą kokybę. Pavyzdžiui, kad paukštienoje yra antibiotikų likučių.

„Gali būti ir taip. Reikia žiūrėti ne į kainą, o kur paukštiena pagaminta. Nes Lietuvoje apie 30 proc. paukštienos yra lenkiškos, kurios kokybę sunku sužiūrėti. O lietuviška paukštiena - saugi: be antibiotikų, be salmonelių ir t.t.", - tikino pašnekovas.

Jis sako, kad dar pernai spalį buvo atlikta analizė ir paaiškėjo, kad neskaitant savikainos, paukštynams lieka 8 centai, valstybei per gyventojų pajamų mokestį ir PVM - 80 centų, prekybininkams - 87 centai. „Pabrėžiu: kalbu apie antkainį, ne apie pelną, iš kurio paukštynams reikia padengti logistikos ir kitus kaštus", - reziumavo G.Kauzonas.

Ūkininkai: Lietuvos bankas „advokatauja" stipriesiems


Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Eilinį kartą visuomenei bandoma įteigti, jog dėl ūkininkų kyla maisto kainos. Lietuvos bankas užsiima politikavimu. Oficiali statistika labai aiškiai rodo, kad maistas brango, bet labiausiai - importuojamas, o prie to Lietuvos ūkininkai niekaip neprisidėjo. Netgi atvirkščiai: kadangi mūsų produkcija pigesnė, tai netgi prisidėjome prie to, kad viso maisto kaina yra mažesnė, nei būtų vien jį importavus. Antras dalykas - kaip galima teigti, kad maistas labiausiai brango dėl žaliavų, jei žaliavos kaina dažnu atveju sudaro mažiau nei trečdalį visos produkto kainos? Lietuvos bankas, atstovaudamas stipresniems maisto grandinės atstovams, visuomenės pyktį nukreipė ant silpniausios grandinės dalies", - stebėjosi R.Juknevičius.

„Lietuvos gyventojai daugiausiai suvartoja kiaulienos, o kiaulienos sektorius išgyvena labai blogus laikus ir susitraukė kelis kartus. Susitraukė ne tik dėl įvestų apribojimų dėl afrikinių kiaulių maro, bet ir dėl to, kad konkuruoti su ES gamintojais neįmanoma, nes valstybė mūsiškius remia daug mažiau nei remiami žemdirbiai kitur", - apibendrino R.Juknevičius.

Grūdininkai: net grūdus atidavus dykai, duona pigtų 15 ct.


Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Man keisti tokie Lietuvos banko pareiškimai, kad duonos ir grūdų gaminių kainų kilimui labiausiai įtakos turėjo grūdų supirkimo kainos. Grūdų dalis duonos kainoje tesudaro iki 10 proc. Tarp grūdų ir jos gaminių kainos nieko bendro nėra. Deja, žmonės galvoja: jei brangsta duona, tai žemdirbiai labai gerai gyvena. Duonos kaina susidaro iš kitų dalykų, ją sudaro energetiniai kaštai, algos, transportas, mokesčiai ir t.t.", - tvirtino A.Macijauskas.

Anot jo, negana to, nuo rugpjūčio kelis mėnesius iš eilės grūdai pigo, o duona brango. Tiesa, A.Macijauskas sutinka, kad duona brango ne be pagrindo, nes brango energetiniai ištekliai, didėjo algos ir t.t., tačiau esą dėl to kaltinti grūdų augintojus mažų mažiausiai yra veidmainiška. Ir retoriškai paklausė, kuo dėti ūkininkai dėl, pavyzdžiui, 29 centus „Maximoje" rudenį kainavusios „Malūno" duonos, kuri dabar kainuoja 99 centus, jei grūdų supirkimo kainos sumažėjo.

„Grūdai grubiai tariant kainuoja 300 eurų už toną. Norint iškepti kepaliuką duonos reikia apie 600 gramų miltų (nes 40 proc. duonos sudaro vanduo - pirkdami kepaliuką jūs labai brangiai mokate už vandenį). Iš tonos grūdų galima pagaminti apie 700 kg miltų, kitaip tariant, iš kilogramo grūdų galima iškepti kilogramą duonos. Kilogramas grūdų šiandien kainuoja apie 30 centų. O kilogramas duonos kainuoja ir 3 ar 4 eurus, nes kepaliukas sveria apie 0,5 kg. Tad tokiame kepaliuke grūdų kaina sudaro daugių daugiausiai 15 centų. Jei grūdus atiduotume dykai, kepaliukas atpigtų tik 15 centų. Tad kaip galima sakyti, kad duoną labiausiai brangino brangstantys grūdai?", - stebėjosi A.Macijauskas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
112
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (342)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pasirašinėjate peticijas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +17 C

+12 +20 C

+13 +20 C

+18 +22 C

+23 +27 C

+23 +27 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-3 m/s